,,Kai dangų uždengia debesys, saulė niekur nedingsta.Ji yra ten , kitoje debesų pusėje ...'' Nakvišai nereikia labai daug saulės - užtenka žinoti, kad ji ryte patekės, todėl gali žydėti ir naktinėtis. Taip ir gimsta mano darbeliai...
2011 m. gegužės 29 d., sekmadienis
TOKIA BUVO MŪSŲ PLUNKSNELĖ
Šiandiena lygiai mėnuo, kai mūsų širdies draugė Plunksnelė iškeliavo...
Graži buvo mūsų draugystė ir labai jos trūksta
Dabar ji baltas angelas debesų plunksnelėse
Taip jas norisi paglostyti
Akimirkos kartu...
Gal kada vėl susitiksim...
2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis
Vertingasis parazitas – kordicepsas (Cordyceps)
Vis daugiau šurmulio aplink Rytuose jau nuo senų laikų vartojamą, tačiau mums dar neįprastą kordicepsą. Tai vienas labiausiai vertinamų natūralių vaistų Kinijoje, dar vadinamas augalu imperatoriumi, „Dievo dovana”, ilgaamžiškumo grybu ir kitais didingais pavadinimais.
Kordicepsas tyrinėtas Amerikoje, Japonijoje ir Lietuvoje (pvz., medicinos dr. docentė Nijolė Sofija Jankūnienė; Kazys Milašius, Rūta Dadelienė, Marija Pečiukonienė, Radvilė Malickaitė, straipsnis „Maisto papildo kordicepso poveikis fiziškai aktyvių asmenų adaptacijai esant fiziniam krūviui”. Korporacija „Fohow" kalbėjo apie 2009 m. pavasarį Kaune vyksiančią tarptautinę medikų konferenciją „Fohow“ produkcijos su kordicepsu ir kt. efektyvų taikymą gydant įvairiausius susirgimus" (jos rezultatų neradau – red.)
Pasaulyje yra rasta apie 400 kordicepso rūšių, iš kurių 68 rūšys rastos Kinijoje, 33 rūšys auga Tibeto plynaukštėje ir Himalajų regione. Tačiau tik kelios kordicepso rūšys pasižymi poveikiu sveikatai. Vertingiausias iš jų – kininis kordicepsas (cordyceps sinensis).
Kordicepsas – tai tikrai grybas?
Tai yra parazitinis grybas, išaugantis ant drugio vikšro kūno. Grybo sporos, patekusios ant drugio lervos kūno sudygsta ir pradeda augti. Pirmiausia kordicepsas sunaikina mažiau gyvybiškai svarbius organus ir kurį laiką auga ant gyvo vabzdžio, kol sunaudoja visas maisto medžiagas ir vikšras žūna. Užauga 5-10 cm ilgio grybas. Vertingiausias yra vientisas grybo ir vabzdžio darinys. Toks natūraliai išaugęs kordicepsas yra labai brangus, todėl šiandien yra sukurta nemažai šio grybo kultivavimo technologijų, siekiant išauginti kordicepsą dirbtinėje terpėje nenaudojant vabzdžių vikšrų.
Kordicepso vartojimo istorija Kinijoje siekia 1,5 tūkst. metų. Rytų tradicinėje medicinoje kordicepsas buvo vertinamas dėl teigiamo poveikio širdžiai, plaučiams, imuninei sistemai, taip pat kaip energijos suteikiantis ir jaunystę išsaugoti padedantis grybas.
Kordicepso gydomosios savybės buvo pastebėtos atsitiktinai. Himalajų piemenys pastebėjo, kad jų ganomi jakai, užvalgę kažkokio grybo staiga tampa ypač energingi ir žaismingi. Patyrinėjus šiuos grybus buvo atrastas kordicepsas. Jis netrukus buvo pripažintas imperatorių tarpe kaip stebuklingas vaistas, ilgaamžiškumo paslaptis. Senovės Kinijoje dėl savo retumo jis buvo keičiamas į sidabrą keturis kartus didesniu svorio santykiu.
Vakaruose kordicepsas pradėtas vartoti aštuonioliktame amžiuje. Ilgą laiką kordicepso vartojimas buvo pagrįstas patirtimi ir tradicijomis. Šiandien yra atlikta daugybė tyrimų, patvirtinančių šio grybo teigiamą poveikį sveikatai.
Taigi: Gydymas grybais – fungoterapija – šiuo metu išgyvena antrąjį pakilimą: pradėti aktyvūs grybų savybių tyrimai, ieškoma naujų gydymo natūraliomis priemonėmis būdų.
Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad kordicepsas veikia kaip stiprus antioksidantas, nes jo sudėtyje yra beta karotino, vitaminų E,C, mineralų – seleno ir cinko, koenzimo Q 10, imunomoduliuojamųjų polisacharidų bei kitų medžiagų. Kordicepse yra 77 mikro ir makroelementai, daugiau kaip 80 rūšių fermentų, nepakeičiamų aminorūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių ir t.t. Tačiau vitaminų ir mineralų kiekiai nėra dideli. Todėl šie maisto papildai negali sukelti perdozavimo simptomų. Amerikos farmakologai iš kordicepso išskyrė unikalias veikiąsias substancijas (kordicepiną – kordicepso rūgštį, adenoziną, adeniną ir kt.) ir nustatė, kad jos stipriai veikia imuninę sistemą. Nustatyta, kad biologinis kordicepso veiksmingumas susietas su unikaliu jame esančių polisacharidų kompleksu.
Kordicepso preparatai taip pat pasižymi ir antialerginiu poveikiu. Iš organizmo pašalinamos visos toksinės medžiagos: žarnyno nuodai, vaistų junginiai, radionuklidai, sunkiųjų metalų druskos.
Kordicepsas yra natūralus antibiotikas, slopina pneumokokų, stafilokokų, streptokokų bei daugelio kitų mikrobų dauginimąsi. Šis grybas veikia ir įvairius virusus, tarp jų adenovirusus, gripo, hepatito, herpio, atipinės pneumonijos virusus. Jis veikia pirmuonis – chlamidijas, ureaplazmą, trichomonas, kirmėles ir grybelius.
Pastebėta, kad kordicepsas veiksmingas sergant kraujagyslių ligomis. Jis reguliuoja kraujagyslių praeinamumą, jų sienelės tampa elastingesnės, sumažėja jų užsikimšimo pavojus.
Kordicepsas atnaujina kepenų ląsteles, normalizuoja odos, nosiaryklės bei kvėpavimo takų mikroflorą. Kordicepso preparatai normalizuoja inkstų funkciją, reguliuoja medžiagų, ypač lipidų, apykaitą.
Kordicepso preparatai plačiai vartojami kaip profilaktikos bei sveikatinimo priemonė. Preparatų vartojimas kartu su tradiciniais medikamentais labai padidina tradicinio gydymo veiksmingumą ir sumažina nepageidaujamą gydymo šalutinį poveikį.
„Kordicepsas tiks bet kokiai patologijai gydyti – ar tai bus haimoritas, inkstų ligos, ūmus radikulitas, kasos funkcijos sutrikimai,“– aiškina gydytoja, pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ekspertė F.Bigbajeva, tirianti imuniteto sutrikimus. – „Pasirodo, kai į mūsų organizmą patekus svetimkūniams, T-limfocitai prisitvirtina ten, kur kenkėjų yra daugiausia, ir juos sunaikina. Kordicepsas veikia T-limfocitus taip, kad jie sunaikina bet kokį mikrobą, bet kokį antigeną, visus svetimkūnius. Taigi Kordicepsas suteikia mūsų organizmui atsparumo bet kokiai infekcijai.“
Remtasi centruego.pl; fungobooster.com.ua; kampo.lt; kordyceps.lt; gydytojos F. Bigbajevos užrašais
Parengė Karolina Stankaitytė
Kordicepsas tyrinėtas Amerikoje, Japonijoje ir Lietuvoje (pvz., medicinos dr. docentė Nijolė Sofija Jankūnienė; Kazys Milašius, Rūta Dadelienė, Marija Pečiukonienė, Radvilė Malickaitė, straipsnis „Maisto papildo kordicepso poveikis fiziškai aktyvių asmenų adaptacijai esant fiziniam krūviui”. Korporacija „Fohow" kalbėjo apie 2009 m. pavasarį Kaune vyksiančią tarptautinę medikų konferenciją „Fohow“ produkcijos su kordicepsu ir kt. efektyvų taikymą gydant įvairiausius susirgimus" (jos rezultatų neradau – red.)
Pasaulyje yra rasta apie 400 kordicepso rūšių, iš kurių 68 rūšys rastos Kinijoje, 33 rūšys auga Tibeto plynaukštėje ir Himalajų regione. Tačiau tik kelios kordicepso rūšys pasižymi poveikiu sveikatai. Vertingiausias iš jų – kininis kordicepsas (cordyceps sinensis).
Kordicepsas – tai tikrai grybas?
Tai yra parazitinis grybas, išaugantis ant drugio vikšro kūno. Grybo sporos, patekusios ant drugio lervos kūno sudygsta ir pradeda augti. Pirmiausia kordicepsas sunaikina mažiau gyvybiškai svarbius organus ir kurį laiką auga ant gyvo vabzdžio, kol sunaudoja visas maisto medžiagas ir vikšras žūna. Užauga 5-10 cm ilgio grybas. Vertingiausias yra vientisas grybo ir vabzdžio darinys. Toks natūraliai išaugęs kordicepsas yra labai brangus, todėl šiandien yra sukurta nemažai šio grybo kultivavimo technologijų, siekiant išauginti kordicepsą dirbtinėje terpėje nenaudojant vabzdžių vikšrų.
Kordicepso vartojimo istorija Kinijoje siekia 1,5 tūkst. metų. Rytų tradicinėje medicinoje kordicepsas buvo vertinamas dėl teigiamo poveikio širdžiai, plaučiams, imuninei sistemai, taip pat kaip energijos suteikiantis ir jaunystę išsaugoti padedantis grybas.
Kordicepso gydomosios savybės buvo pastebėtos atsitiktinai. Himalajų piemenys pastebėjo, kad jų ganomi jakai, užvalgę kažkokio grybo staiga tampa ypač energingi ir žaismingi. Patyrinėjus šiuos grybus buvo atrastas kordicepsas. Jis netrukus buvo pripažintas imperatorių tarpe kaip stebuklingas vaistas, ilgaamžiškumo paslaptis. Senovės Kinijoje dėl savo retumo jis buvo keičiamas į sidabrą keturis kartus didesniu svorio santykiu.
Vakaruose kordicepsas pradėtas vartoti aštuonioliktame amžiuje. Ilgą laiką kordicepso vartojimas buvo pagrįstas patirtimi ir tradicijomis. Šiandien yra atlikta daugybė tyrimų, patvirtinančių šio grybo teigiamą poveikį sveikatai.
Taigi: Gydymas grybais – fungoterapija – šiuo metu išgyvena antrąjį pakilimą: pradėti aktyvūs grybų savybių tyrimai, ieškoma naujų gydymo natūraliomis priemonėmis būdų.
Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad kordicepsas veikia kaip stiprus antioksidantas, nes jo sudėtyje yra beta karotino, vitaminų E,C, mineralų – seleno ir cinko, koenzimo Q 10, imunomoduliuojamųjų polisacharidų bei kitų medžiagų. Kordicepse yra 77 mikro ir makroelementai, daugiau kaip 80 rūšių fermentų, nepakeičiamų aminorūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių ir t.t. Tačiau vitaminų ir mineralų kiekiai nėra dideli. Todėl šie maisto papildai negali sukelti perdozavimo simptomų. Amerikos farmakologai iš kordicepso išskyrė unikalias veikiąsias substancijas (kordicepiną – kordicepso rūgštį, adenoziną, adeniną ir kt.) ir nustatė, kad jos stipriai veikia imuninę sistemą. Nustatyta, kad biologinis kordicepso veiksmingumas susietas su unikaliu jame esančių polisacharidų kompleksu.
Kordicepso preparatai taip pat pasižymi ir antialerginiu poveikiu. Iš organizmo pašalinamos visos toksinės medžiagos: žarnyno nuodai, vaistų junginiai, radionuklidai, sunkiųjų metalų druskos.
Kordicepsas yra natūralus antibiotikas, slopina pneumokokų, stafilokokų, streptokokų bei daugelio kitų mikrobų dauginimąsi. Šis grybas veikia ir įvairius virusus, tarp jų adenovirusus, gripo, hepatito, herpio, atipinės pneumonijos virusus. Jis veikia pirmuonis – chlamidijas, ureaplazmą, trichomonas, kirmėles ir grybelius.
Pastebėta, kad kordicepsas veiksmingas sergant kraujagyslių ligomis. Jis reguliuoja kraujagyslių praeinamumą, jų sienelės tampa elastingesnės, sumažėja jų užsikimšimo pavojus.
Kordicepsas atnaujina kepenų ląsteles, normalizuoja odos, nosiaryklės bei kvėpavimo takų mikroflorą. Kordicepso preparatai normalizuoja inkstų funkciją, reguliuoja medžiagų, ypač lipidų, apykaitą.
Kordicepso preparatai plačiai vartojami kaip profilaktikos bei sveikatinimo priemonė. Preparatų vartojimas kartu su tradiciniais medikamentais labai padidina tradicinio gydymo veiksmingumą ir sumažina nepageidaujamą gydymo šalutinį poveikį.
„Kordicepsas tiks bet kokiai patologijai gydyti – ar tai bus haimoritas, inkstų ligos, ūmus radikulitas, kasos funkcijos sutrikimai,“– aiškina gydytoja, pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ekspertė F.Bigbajeva, tirianti imuniteto sutrikimus. – „Pasirodo, kai į mūsų organizmą patekus svetimkūniams, T-limfocitai prisitvirtina ten, kur kenkėjų yra daugiausia, ir juos sunaikina. Kordicepsas veikia T-limfocitus taip, kad jie sunaikina bet kokį mikrobą, bet kokį antigeną, visus svetimkūnius. Taigi Kordicepsas suteikia mūsų organizmui atsparumo bet kokiai infekcijai.“
Remtasi centruego.pl; fungobooster.com.ua; kampo.lt; kordyceps.lt; gydytojos F. Bigbajevos užrašais
Parengė Karolina Stankaitytė
2011 m. balandžio 15 d., penktadienis
TAS PASLAPTINGAS ŽODIS NAKVIŠA
šaltinis- www.sodininkyste.lt
Dvimetė nakviša (Oenothera biennis)
Apie nakvišas. Rūšies paplitimo natūralus arealas driekiasi nuo Šiaurės Amerikos iki Meksikos. Europoje ji vadinama kumpio šaknimi ir sulaukėjusi auga pakelėse arba kitose augavietėse su smėlingu podirviu. Jos šaknys labai mėgstamos dėl malonaus skonio, iš sėklų gaminamas vertingas nakvišų aliejus.
Šis dvimetis augalas kartais dar vadinamas Onagra biennis sinonimu. Pirmaisiais metais išsivysto mėsinga šaknis ir lapų rozetė, o antrųjų metų vasarą išauga iki 2 m aukščio žiedynstiebis su ryškiai geltonais žiedais. Iš pastarųjų išsivysto vertingos sėklos. Nakvišai būdinga tai, kad jos žiedai skleidžiasi vakare. Jie savo saldoku aromatu vilioja naktinius drugius. Žiedai užsiveria ryte ir nuvysta. Dvimetė nakviša turi daug gama linoleno rūgšties, kuri yra nepakeičiamoji riebalų rūgštis.
Dvimetė nakviša veši saulėtose vietose ir daliniame pavėsyje. Jai tinka bet kokie dirvožemiai, tačiau labiausiai mėgsta priesmėlius.
Nakvišų sodinimas. Kad šaknys išaugtų ypač didelės ir storos, patariama nuo balandžio iki gegužės paauginti namuose. Tada tvirti daigai pikuojami 20×25 cm atstumu. Nuo birželio iki rugpjūčio galima sėti tiesiai į lysvę, geriausia eilutėmis kas 20 cm. Vėliau daigai eilutėse išretinami paliekant 20-25 cm tarpus. Iki šaknų iškasimo rudenį augalui daugiau nereikia jokios priežiūros. Nakviša tręšiama labai mažai. Jeigu jai leidžiama žydėti, nakviša pasisėja pati.
Nakvišų šaknys. Šaknis galima kasti dalimis nuo rudens iki kito pavasario. Jas galima laikyti vėsiame rūsyje. Šaknys kasamos iki žiedų formavimosi, o po to jos tampa nevalgomos.
Šaknis nulupti ir išvirti. Jų skonis primena gelteklę. Jas galima valgyti žalias ar įtarkuotas į salotas.
Nakvišų aliejaus vartojimas. Dažniausiai jis geriamas ir būna lašų ar kapsulių pavidalo. Aliejus mažina kraujospūdį, mėnesinių sukeltą skausmą, padeda sergant artritu. Žiedynų viršūnėlių arbatą tinka gerti kosint arba sutrikus skrandžio ir žarnyno veiklai.
Tepant aliejumi trapius nagus jie taps lankstūs, sausa oda – elastinga. Jis taip pat padeda gydyti spuogus ir egzemą. Pabandykite išsimaudyti į vandenį įpylę nakvišų aliejaus.
Alpinariumas yra ta vieta, kur nakviša gausiai žydi. Jas galima sodinti ir į kubilus, kad vakare iš arti galėtumėte mėgautis jų aromatu ir besilankančiais drugiais.
Nakvišos – organizmą stiprinančios daržovės
Rudenį tvirtas dvimetės nakvišos šaknis reikia iškasti, gerai nuplauti ir plonai nuskusti. Griežinėlius troškinti sultinyje arba paprasčiausiai patiekti su actu ir aliejumi. Ši sena naminė priemonė padeda greičiau pasveikti.
Dvimetės nakvišos aliejaus vonelės sausai odai
Pašildyti puodelį grietinės arba 2 puodelius pieno, jame ištirpinti 2 šaukštus medaus, įlašinti 20 lašų nakvišų aliejaus ir gerai išmaišyti. Mišinio įpilti į vandenį maudantis.
šaltinis- www.ipramogos.lt
Dvimetė nakviša – Oenothera biennis L.ŠALTINIS:
www.botanikos-sodas.vu.lt
Nakviša – vienas iš daugelio augalų, kurie po detalių biocheminių tyrinėjimų užėmė teisėtą vietą vertingiausių ir ypatingų savybių turinčių vaistinių augalų „Olimpe“. Senajame kontinente nakviša yra gana seniai žinomas augalas: Europos botanikos soduose augalas introdukuotas 1614 m. iš JAV (Virginijos valstijos), kur indėnai nakvišai buvo priskyrę stebuklingų antžmogiškų galių suteikiančių savybių. Europoje ilgą laiką nakvišos antpilai buvo vartojami kaip tonizuojanti ir energetinanti priemonė, o Tolimuosiuose Rytuose iš nakvišos sėklų buvo spaudžiamas aliejus, kuris naudotas žaizdų gydymui. Vėliau kurį laiką nakvišos populiarumas buvo smuktelėjęs ir tik mūsų laikais, nuodugniai ištyrus nakvišos cheminę sudėtį bei ją sudarančių junginių savybes, šio augalo preparatai tampa populiarūs ir svarbūs dėl savo unikalių savybių.
Dvimetė nakviša yra žolinis dvimetis nakvišinių (OnagraceaeJuss.) šeimos augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. Pirmais metais išauga tik lapų skrotelė, kuri žiemai nunyksta. Taip augalas savo šaknyse sukaupia pakankamai maistmedžiagių. Antrais metais susiformuoja status, link viršūnės kiek šakotas, plaukuotas ir lapuotas stiebas. Lapai lancetiški, gali būti lygiais kraštais arba retai dantyti, pražanginiai, kaip ir stiebas plaukuoti. Žiedai taisyklingi, iki 5 cm diametro, turi 4 vainiklapius, auga iš lapų pažasčių ir yra sutelkti į šluotiškus žiedynus. Spalva varijuoja nuo geltonai oranžinės iki ryškiai geltonos. Žiedai išsiskleidžia vakare, maloniai kvapia ir žydi tik vieną naktį. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Vaisius – daugiasėklė dėžutė, kuri yra išilgai padalinta į keturias dalis. Sėklos smulkios, iki 1 mm skersmens (1000 sėklų sveria apie 500 mg), subręsta spalį – lapkritį, daigumą išlaiko iki 70 metų. Augalas savidulkis, bet taip pat gali būti kryžmiškai apdulkinamas drugių. Šaknų sistema liemeninė.
Dvimetė nakviša yra labai įdomi ir genetiniais aspektais: augalo ląstelėse yra 2 skirtingi genetinės medžiagos kompleksai: vienas vadinamas albicans, kitas – rubens. Viename augale visada būna tik dviejų skirtingų kompleksų derinys (albicans + rubens), bet niekada nebūna viename augale dviejų vienarūšių kompleksų (tai yra dviejų albicans ar dviejų rubens). Taip yra dėl ypatingo paveldėjimo būdo: iš tėvinio augalo palikuonis gauna tik rubens kompleksą, o iš motininio augalo – tik albicans.
Nakvišos paplitusios vidutinio klimato zonoje, į šiaurę arealas nusidriekęs iki pat Botnijos įlankos šiauriausių pakrančių (t.y. iki 65 ° šiaurės platumos). Lietuvoje šie augalai aptinkami pakelėse, panamėse, dirvonuojančiuose plotuose, smėlynuose. Dažniausia yra Oenothera biennis L. (dvimetė nakviša), bet taipogi kaip dekoratyviniai augalai auginamos ir kitos rūšys – O. ammophila Focke (smėlinė nakviša), O. canovirens E.S.Steele (žiloji nakviša), O. laciniata Hill. (karpytalapė nakviša), O. rubricaulis Kleb. (raudonstiebė nakviša). Yra išvesta nemažai veislių, kurioms dekoratyvumo teikia dideli, pilnaviduriai arba ypatingos spalvos (ryškiai raudoni, rausvi, oranžiniai) žiedai.
Nakvišos paplitusios vidutinio klimato zonoje, į šiaurę arealas nusidriekęs iki pat Botnijos įlankos šiauriausių pakrančių (t.y. iki 65 ° šiaurės platumos). Lietuvoje šie augalai aptinkami pakelėse, panamėse, dirvonuojančiuose plotuose, smėlynuose. Dažniausia yra Oenothera biennis L. (dvimetė nakviša), bet taipogi kaip dekoratyviniai augalai auginamos ir kitos rūšys – O. ammophila Focke (smėlinė nakviša), O. canovirens E.S.Steele (žiloji nakviša), O. laciniata Hill. (karpytalapė nakviša), O. rubricaulis Kleb. (raudonstiebė nakviša). Yra išvesta nemažai veislių, kurioms dekoratyvumo teikia dideli, pilnaviduriai arba ypatingos spalvos (ryškiai raudoni, rausvi, oranžiniai) žiedai.
Oenothera gentis mėgsta labai saulėtas vietas, dirvožemiui augalas neišrankus, todėl lengva nakvišas kultivuoti. Kartais augalus gali pulti ligos, kurių išdava yra smulkios rusvai raudonos dėmelės ant lapų. Dėl ilgalaikio vandens stygiaus gali pradėti gelsti apatiniai lapai. Auginant optimalus tankis nakvišoms yra 30 augalų kvadratiniame metre.
Gydymo tikslais naudojamos nakvišų sėklos (Semen Oenotherae), kuriose randama apie 24,00 % aliejų, 43,00 % celiuliozės ir lignino, apie 15,00 % baltymų, 0,26 % eruko rūgšties, 0,42 % arachidono rūgšties, 72,21 % linolo rūgšties, 0,35 % α-linoleno rūgšties, apie 10,20 % γ-linoleno rūgšties, 7,20 % oleino rūgšties, 2,00 % stearino rūgšties, apie 6,50 % palmitino rūgšties.
Kadangi sėklos aliejingos, gydymui iš jų spaudžiamas aliejus (šaltojo presavimo arba ekstrahavimo būdu). Aliejumi gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, egzema, aknė, taip pat jis stiprina plaukus, nagus, gražina odą.
Vis didesnį susidomėjimą kelia γ-linoleno rūgštis, kuri ypač svarbi moters organizmui. γ-linoleno rūgštis yra prostaglandinų pirmtakas organizme. Prostaglandinai yra hormonai (labai aktyvi biologinių junginių frakcija), aptinkami visuose aukštesniuosiuose stuburiniuose. Pirmą kartą jie aptikti prostatoje, iš čia kilęs ir jų pavadinimas. Vėliau santykinai dideliais kiekiais prostaglandinų rasta gimdoje (endometriumo audiniuose), kiaušidėse, centrinėje nervų sistemoje. Prostaglandinų kiekis pradeda augti artėjant ovuliacijai, o koncentracijos pikas pasiekiamas gimdos gleiviniame sluoksnyje (tunica mucosa). tada, kai prasideda menstruacijos. Bet koks prostaglandinų balanso pokytis sukelia menstruacijų ciklo nukrypimus, kiaušialąstės judėjimo kiaušintakiu sutrikimus ir kt.
Kaip jau minėta, γ-linoleno rūgštis yra pirmtakas prostaglandinų sintezei organizme, todėl papildomas šios rūgšties įvedimas į organizmą normalizuoja ir palaiko normalų menstruacinį ciklą, mažina priešmenstruacinio sindromo bei menopauzės negalavimus. Taip pat aliejus mažina kraujospūdį bei lengvojo cholesterolio frakciją kraujyje, osteoartrito simptomus, lengvina aterosklerozės, reumatoidinio artrito simptomus, greitina medžiagų apykaitą (dėl to nakvišos aliejus turi liekninamąjį poveikį), stiprina imuninę sistemą.
Nakvišų aliejų galima naudoti ir esant virškinamojo trakto negalavimams (padidėjusioms virškinimo liaukoms, nevirškinimui, dirgliam žarnynui, vandeningai diarėjos (viduriavimo) cholerinei formai) gydyti, uždegimams (ypač lėtiniams), aliejus palengvina kvėpavimą astmos atvejais, skatina hepatocitų atsinaujinimą ir mažina vėžinių ligų (nes aliejuje yra vitamino E, kuris veikia kaip laisvųjų radikalų gaudyklė organizme).
Prieš pradedant vartoti nakvišų aliejų, būtinai rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, nes sergant kai kuriomis ligomis (tokiomis, kaip epilepsija ir kt.), nakvišos preparatų vartojimas gali būti pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Gydymo tikslais naudojamos nakvišų sėklos (Semen Oenotherae), kuriose randama apie 24,00 % aliejų, 43,00 % celiuliozės ir lignino, apie 15,00 % baltymų, 0,26 % eruko rūgšties, 0,42 % arachidono rūgšties, 72,21 % linolo rūgšties, 0,35 % α-linoleno rūgšties, apie 10,20 % γ-linoleno rūgšties, 7,20 % oleino rūgšties, 2,00 % stearino rūgšties, apie 6,50 % palmitino rūgšties.
Kadangi sėklos aliejingos, gydymui iš jų spaudžiamas aliejus (šaltojo presavimo arba ekstrahavimo būdu). Aliejumi gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, egzema, aknė, taip pat jis stiprina plaukus, nagus, gražina odą.
Vis didesnį susidomėjimą kelia γ-linoleno rūgštis, kuri ypač svarbi moters organizmui. γ-linoleno rūgštis yra prostaglandinų pirmtakas organizme. Prostaglandinai yra hormonai (labai aktyvi biologinių junginių frakcija), aptinkami visuose aukštesniuosiuose stuburiniuose. Pirmą kartą jie aptikti prostatoje, iš čia kilęs ir jų pavadinimas. Vėliau santykinai dideliais kiekiais prostaglandinų rasta gimdoje (endometriumo audiniuose), kiaušidėse, centrinėje nervų sistemoje. Prostaglandinų kiekis pradeda augti artėjant ovuliacijai, o koncentracijos pikas pasiekiamas gimdos gleiviniame sluoksnyje (tunica mucosa). tada, kai prasideda menstruacijos. Bet koks prostaglandinų balanso pokytis sukelia menstruacijų ciklo nukrypimus, kiaušialąstės judėjimo kiaušintakiu sutrikimus ir kt.
Kaip jau minėta, γ-linoleno rūgštis yra pirmtakas prostaglandinų sintezei organizme, todėl papildomas šios rūgšties įvedimas į organizmą normalizuoja ir palaiko normalų menstruacinį ciklą, mažina priešmenstruacinio sindromo bei menopauzės negalavimus. Taip pat aliejus mažina kraujospūdį bei lengvojo cholesterolio frakciją kraujyje, osteoartrito simptomus, lengvina aterosklerozės, reumatoidinio artrito simptomus, greitina medžiagų apykaitą (dėl to nakvišos aliejus turi liekninamąjį poveikį), stiprina imuninę sistemą.
Nakvišų aliejų galima naudoti ir esant virškinamojo trakto negalavimams (padidėjusioms virškinimo liaukoms, nevirškinimui, dirgliam žarnynui, vandeningai diarėjos (viduriavimo) cholerinei formai) gydyti, uždegimams (ypač lėtiniams), aliejus palengvina kvėpavimą astmos atvejais, skatina hepatocitų atsinaujinimą ir mažina vėžinių ligų (nes aliejuje yra vitamino E, kuris veikia kaip laisvųjų radikalų gaudyklė organizme).
Prieš pradedant vartoti nakvišų aliejų, būtinai rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, nes sergant kai kuriomis ligomis (tokiomis, kaip epilepsija ir kt.), nakvišos preparatų vartojimas gali būti pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis
PASAKOS APIE...
Neužmirštuolė - mylėk ir prisimink
Neužmirštuolės vardas daugelio pasaulio šalių kalbose laikomas „neužmiršti“ sinonimu. Tyrinėtojams sunku atsakyti į klausimą, kodėl būtent šis augalas tapo žodžio „neužmiršti“ sinonimu, tačiau viso pasaulio kultūrų legendos ir mitai byloja, kad neužmirštuolė simbolizuoja sugrįžimą į gimtąjį kraštą, pas artimus ir mylimus žmones, šeimos narius.Viena iš teorijų, bandančių paaiškinti augalo ir vardo sąsajų reikšmę, teigia, kad šį reiškinį nulėmė platus jos paplitimas po visą pasaulį: Europą, Aziją, Šiaurės Ameriką, Australiją ir Naująją Zelandiją. Neužmirštuolės auga miškuose, pelkėse, laukuose, miestuose.Viena garsiausia pasaulio legenda apie neužmirštuolę yra kilusi iš vokiečių liaudies pasakojimų.
Vienam krašte, miškų prieglobstyje augo berniukas ir mergaitė. Kartu augo, leido jaunas dieneles, kol vieną dieną pamilo vienas kitą taip stipriai, kad negalėjo vienas be kito išbūti net kelių akimirkų.Kai berniukas užaugo jam atėjo laikas palikti gimtuosius namus ir iškeliauti į platųjį pasaulį . Mergina lydėjo savo mylimąjį mišku, kol prieš akis atsivėrė neapsakomo grožio laukas, nusėtas mažytėmis mėlynos spalvos gėlelėmis. Jaunuoliai nusiskynė po vieną gėlę ir įteikdami vienas kitam, davė pažadą: kiekvieną sykį pamatę tokią gėlelę, visuomet nusiskinti vieną žiedelį ir glaudžiant prie krūtinės prisiminti savo mylimąjį.
Praėjo daug daug metų. Miškų apsuptyje glaudėsi nebe jauna mergina, o žilagalvė senolė, kuri vis dar nešiojo krūtinėje prisiminimą apie savo gyvenimo meilę. Kiekvieną pavasarį ji eidavo į neužmirštuolėmis nusėtus laukus ir nuskynusi žiedelį, glausdavo jį prie krūtinės.
Vieną pavasario rytą, kai viltis, vėl išvysti mylimąjį jau buvo beišblėstanti ji pamatė iš labai toli, lėtais žingsniais ateinantį žilagalvį vyrą. Jos širdis apmirė iš jaudulio, kai jo rankose ji pamatė puokštę neužmirštuolių.
Po daugelio metų mylimieji vėl buvo kartu ir džiaugėsi vienas kitu iki pat paskutinio atokvėpio, o jų namų pačioje garbingiausioje vietoje kiekvieną pavasarį pražysdavo neužmirštuolės....
PASAKA APIE GĖLES IR SODININKUS
Ji pravėrė duris ir nulipo laiptais žemyn. Iš kitos pusės ėjo Jis; pamatęs ją, plačiai nusišypsojo, o Ji jam pamojavo ranka. Netrukus paskui Ją pro duris išėjo Jos Žmogus. Jis nuleido galvą ir praėjo pro šalį…
Ji ir Jis ilgai nekalbėjo, tiksliau, Jis Jos vengė. Galiausiai Jai trūko kantrybė ir Ji prisivijo Jį einantį namo.
- Klausyk, noriu pasekti tau pasaką…
Jis nieko neatsakė.
- Apie gėles… Kiekvienas galime nusipirkti sėklų. Daugelis tas sėklas pasėja, keli jas numeta ir užmiršta… Pasėtos sėklos sudygsta. Dalis sodininkų augalėlius prižiūri, laisto. Tokie augalai užauga dideli ir veša. Kartais sodininkas pamiršta savo augalą ir šis numiršta. Tik vienas sodininkas savo augalui skiria ypatingą dėmesį, juo išskirtinai rūpinasi, stengiasi, kad augalui būtų geriau, laisto, laiko saulės šviesoje. O svarbiausia, visą tai daro su meile… Galiausiai augalas atsidėkoja savo sodininkui išskleisdamas nepaprastą žiedą…
Ir tik nuo sodininko priklauso, koks bus jo augalas…
- Nieko nesupratau,- pasakė Jis.
- O tu pabandyk suprasti,- pasiūlė Ji ir nusuko į šoną…
Po kelių dienų Jis pats priėjo prie jos.
- Supratau. Bet ar įmanoma kvailam sodininkui, kuris nevertino savo augalo, atgaivinti jį, kai jis jau sudžiūvęs?
- Juk žinai, kad nėra nieko neįmanomo.
- O kaip Tavo Žmogus? Juk tavo augalas jau žydi!
- Klysti. Kad žiedas išsiskleistų, reikia daug laiko. Dabar mano gėlė pradėjo krauti pumpurą. Deja, nesu tikra, kad jai pavyks. Sodininkas, regis, rado kitą gėlę, kuri jam vertingesnė nei manoji…
- O ar gali kitas sodininkas, kartą suklydęs, atitaisyti savo klaidą ir padėti gėlei sukrauti pumpurą ir pagaliau pražysti?..
- Jei jis tikrai tam pasiryžęs ir tikrai to nori, po kiek laiko turbūt galėčiau savo gėlę padovanoti tau…
- O, koks aš tau dėkingas! - pasakė Jis ir šiltai Ją apkabino…
Pasaka apie Ramunę
Atėjo vasara ir gražioje žalioje pievoje ėmė žydėti įvairios gėlės. Pačioje gražiausioje vietoje, kur labiausiai švietė saulė pražydo ramunė. Jos žiedas buvo baltas, o lapeliai žali, tikra gražuolė. Visos kitos pievų gėlės jai pavydėjo baltapūkio vainiko ir grakštaus liemens. O po pievą laigė ir šėlo Vėjas. Vėjas buvo padūkęs, siūbavo gėles, išdykavo ir pūtė kiek valiojo jo raudoni skruostai. Jis jautėsi jaunas ir stiprus. Kai Vėjas praskriedavo pro Ramunę, tai vargšelei apsisukdavo galvelė. Ji jam pavymui mojavo savo lapeliais ir kvepėjo. Ramunė labai įsimylėjo Vėją. Bet Vėjas buvo tikras savo tėvo Viesulo švarko skverno pamušalas, jis mylėjo visas gėles ir žarstė joms komplimentus. Visas vienodai bučiavo ir glostė.
Ramunė ėmė galvoti, kad jei ji galėtų skristi kartu su Vėju, taip kaip daro plaštakės, tai Vėjas į ją atkreiptų dėmesį. Ji stengėsi judinti savo kotelį ir kraipyti savo gražią baltą karūną, kad tik galėtų atsiplėšti nuo žemės. Kai tik vėjas skriedavo pro ją, ji imdavo tiestis į viršų. Ir vieną dieną jai pavyko, kai Vėjas buvo ypač įsismarkavęs. Jos kotelis nutrūko ir Ramunė nuplasnojo kartu su savo mylimuoju debesų link. Jie sukosi, šoko, vėjas ją mėtė aukštyn žemyn. Ramunė buvo labai laiminga. Bet padūkėlis Vėjas nuskriejo tolyn, o jos baltas žiedelis ėmė kristi žemyn. Ji taip išsigando, kas dabar bus? Ji beviltiškai stengėsi nenukristi, bet žemė sparčiai artėjo. Ramunė užsimerkė ir nesipriešino. Ji buvo labai nusivylusi.
Tuo tarpu per parką ėjo jaunas vyras, vėjas taršė jo plaukus. Jis buvo užsisvajojęs. Ir staiga tiesiai jam į rankas nukrito gėlės žiedas. Jaunasis vyras labai nustebo, ir nežinojo ką su ta gėle daryti. Staiga ant suolelio vyras pamatė sėdinčią jauną moterį ir nusprendė šią gražią gėlę jai padovanoti. Kai Ramunė prasimerkė, pamatė, kad ji yra gražios moters rankose, o šalia sėdi jaunas vyras. Aš savo meilę padovanosiu šiai porai, pamanė ji. Stebuklas įvyko. Po kiek laiko vyras ir moteris susilaukė mažos baltaplaukės dukrelės ir pavadino ją Ramune.
Ramunė ėmė galvoti, kad jei ji galėtų skristi kartu su Vėju, taip kaip daro plaštakės, tai Vėjas į ją atkreiptų dėmesį. Ji stengėsi judinti savo kotelį ir kraipyti savo gražią baltą karūną, kad tik galėtų atsiplėšti nuo žemės. Kai tik vėjas skriedavo pro ją, ji imdavo tiestis į viršų. Ir vieną dieną jai pavyko, kai Vėjas buvo ypač įsismarkavęs. Jos kotelis nutrūko ir Ramunė nuplasnojo kartu su savo mylimuoju debesų link. Jie sukosi, šoko, vėjas ją mėtė aukštyn žemyn. Ramunė buvo labai laiminga. Bet padūkėlis Vėjas nuskriejo tolyn, o jos baltas žiedelis ėmė kristi žemyn. Ji taip išsigando, kas dabar bus? Ji beviltiškai stengėsi nenukristi, bet žemė sparčiai artėjo. Ramunė užsimerkė ir nesipriešino. Ji buvo labai nusivylusi.
Tuo tarpu per parką ėjo jaunas vyras, vėjas taršė jo plaukus. Jis buvo užsisvajojęs. Ir staiga tiesiai jam į rankas nukrito gėlės žiedas. Jaunasis vyras labai nustebo, ir nežinojo ką su ta gėle daryti. Staiga ant suolelio vyras pamatė sėdinčią jauną moterį ir nusprendė šią gražią gėlę jai padovanoti. Kai Ramunė prasimerkė, pamatė, kad ji yra gražios moters rankose, o šalia sėdi jaunas vyras. Aš savo meilę padovanosiu šiai porai, pamanė ji. Stebuklas įvyko. Po kiek laiko vyras ir moteris susilaukė mažos baltaplaukės dukrelės ir pavadino ją Ramune.
Pasaka nepasaka apie Tikrumą
Po obelim, tarp baltų žiedlapių, visa apsnigta gulėjo ragana ir skaitė. Taip ta pati, jums puikiai pažįstama, viena iš trijulės. O jei dar priminsiu, kad iš jos kuodo kyšo pieštukai, iš karto atpažinsite Mėlynąją. Šalia jos, susirangęs prieš saulutę, gulėjo saulės zuikis ir, primerkęs vieną akį, klausėsi upelio čiurlenimo. Gerai įsiklausę, išgirstumėt ir jūs, kad jis pasakoja apie daugybę nuostabiausių dalykų, kuriuos matė: geltonais pienių apdarais pasipuošusias pievas, baltas kaštonų žvakes, net senąją obelį – na tą, kur jau manėme niekad nepražys – tarsi varške apkrėstą žiedais, tarsi nuotakas baltas ievas miško pakrašty. Jis taip maloniai čiauškėjo, kad susikaupti buvo tiesiog neįmanoma.
Žemėn, lengvai supdamasis, nusklendė obels žiedlapis. Dar vienas… Ir dar… Mėlynoji pakėlė akis nuo knygos su protingomis mintimis. “Pavasaris”- tarstelėjo pati sau ir susikaupusi pačiupo už uodegos sprukti mėginančią mintį.
Skaitymas labai panašus į siūlų vyniojimą… Na, tarytum, trauktum juos iš dėžės, o ant siūlų, kažkieno išdykusi ranka būtų priraišiojusi įvairiausių dalykų: vaiko ašarą, saulės zuikio šypseną, rasos lašelį, miglos pilkumą, žemuogės kvapą…
Užverčiama knyga pačiupo skriejantį žiedlapį ir įkalino jį tarp raidžių. “Gana,” – pasakė tarsi Saulės zuikiui, tarsi sau. – “Einu, geriau pažiūrėsiu, ką veikia Žalioji.”
Klajoti žydinčia upelio pakrante, juk daug įdomiau, nei skaityti kažkada parašytas protingų žmonių mintis. Palikusi languotą užtiesalą ir didžiulę, storais viršeliais knygą (kažkodėl atrodo, kad visos protingos knygos būna būtent šitokios), ji lenktyniaudama su zuikiu, pasileido ieškoti Žaliosios.
Didelių klevų pavėsyje, tuoj už užtvankos, kur vanduo kriokliu sruvo žemyn ir vis labiau įsibėgėdavo, jau seniai buvo viena iš mėgstamiausių jos vietų. Nuojauta ir šįkart neapgavo Mėlynosios – Žalioji sūpavosi minčių sūpuoklėse. Akys švietė ramumu, o ji pati atrodė taip, tarsi visomis suknelės klostėmis bandytų pagauti švelniai odą kutenantį vėjelį. Kartais valiūkiškai šyptelėdavo, sūpuoklėms pakilus aukščiau, arba tyliai aiktelėdavo, leisdamasi žemyn. Mėlynoji klestelėjo ant pievutės netoliese ir šypsodamasi žvelgė į seserį. “Įdomu apie ką ji dabar mąsto” – galvoje sukirbėjo mintis.
Staiga tamsios minties gūsis sustabdė minčių sūpuokles. Žalioji, vis dar svajingu žvilgsniu, apsidairė aplink, tada priėjo prie sesers ir prisėdo šalia.
- Apie ką galvojai mieloji? – tyliai paklausė Mėlynoji.
- Mąsčiau apie daugybę įvairiausių dalykų. Žinai, daugelis dalykų pasidaro tikri ne iš karto. Kartais reikia netekti kažko, kad tai suprastum. Žiūrėk, – vaikui padovanoji meškiną: jis gražus, su žibančiomis akimis ir švelniu kailiuku. Tačiau tai tik žaislas. Jį gali padėti ant lentynos, numesti po lova ir pamiršti arba gali jį mylėti. Bėga dienos… Vaikas auga, kartu nešiojasi žaislą. Kailiukas nuskalbtas, akys praradę žibėjimą, ausis prisiūta vilnoniu siūlu. Vaiko akyse žiba meilė žaislui ir jose jis jau TIKRAS. Taigi nors prarandi naujumą ir žvilgesį, tuo pačiu kažkieno akyse tampi tikras.
Taip būna ne tik su žaislais – su žmonėmis, knygomis, su viskuo kas mus supa. Blogiausia, kad viskas tampa tikra ne iš karto. Tačiau… juk ne viskas yra taip, kaip atrodo. Juk net tai, kas atrodo neteisinga, iš tikro yra pamoka mums. Nepelnytos ašaros, padrąsinanti šypsena ar karti nuoskauda yra pamokos. O jos gali būti visokios – linksmos, malonios, liūdnos ir keistos. Ką jose įžiūrėsim ir gausime priklauso tik nuo mūsų. Palikime susimąsčiusias raganas senųjų klevų pavėsy… Lai mąsto…
Žemėn, lengvai supdamasis, nusklendė obels žiedlapis. Dar vienas… Ir dar… Mėlynoji pakėlė akis nuo knygos su protingomis mintimis. “Pavasaris”- tarstelėjo pati sau ir susikaupusi pačiupo už uodegos sprukti mėginančią mintį.
Skaitymas labai panašus į siūlų vyniojimą… Na, tarytum, trauktum juos iš dėžės, o ant siūlų, kažkieno išdykusi ranka būtų priraišiojusi įvairiausių dalykų: vaiko ašarą, saulės zuikio šypseną, rasos lašelį, miglos pilkumą, žemuogės kvapą…
Užverčiama knyga pačiupo skriejantį žiedlapį ir įkalino jį tarp raidžių. “Gana,” – pasakė tarsi Saulės zuikiui, tarsi sau. – “Einu, geriau pažiūrėsiu, ką veikia Žalioji.”
Klajoti žydinčia upelio pakrante, juk daug įdomiau, nei skaityti kažkada parašytas protingų žmonių mintis. Palikusi languotą užtiesalą ir didžiulę, storais viršeliais knygą (kažkodėl atrodo, kad visos protingos knygos būna būtent šitokios), ji lenktyniaudama su zuikiu, pasileido ieškoti Žaliosios.
Didelių klevų pavėsyje, tuoj už užtvankos, kur vanduo kriokliu sruvo žemyn ir vis labiau įsibėgėdavo, jau seniai buvo viena iš mėgstamiausių jos vietų. Nuojauta ir šįkart neapgavo Mėlynosios – Žalioji sūpavosi minčių sūpuoklėse. Akys švietė ramumu, o ji pati atrodė taip, tarsi visomis suknelės klostėmis bandytų pagauti švelniai odą kutenantį vėjelį. Kartais valiūkiškai šyptelėdavo, sūpuoklėms pakilus aukščiau, arba tyliai aiktelėdavo, leisdamasi žemyn. Mėlynoji klestelėjo ant pievutės netoliese ir šypsodamasi žvelgė į seserį. “Įdomu apie ką ji dabar mąsto” – galvoje sukirbėjo mintis.
Staiga tamsios minties gūsis sustabdė minčių sūpuokles. Žalioji, vis dar svajingu žvilgsniu, apsidairė aplink, tada priėjo prie sesers ir prisėdo šalia.
- Apie ką galvojai mieloji? – tyliai paklausė Mėlynoji.
- Mąsčiau apie daugybę įvairiausių dalykų. Žinai, daugelis dalykų pasidaro tikri ne iš karto. Kartais reikia netekti kažko, kad tai suprastum. Žiūrėk, – vaikui padovanoji meškiną: jis gražus, su žibančiomis akimis ir švelniu kailiuku. Tačiau tai tik žaislas. Jį gali padėti ant lentynos, numesti po lova ir pamiršti arba gali jį mylėti. Bėga dienos… Vaikas auga, kartu nešiojasi žaislą. Kailiukas nuskalbtas, akys praradę žibėjimą, ausis prisiūta vilnoniu siūlu. Vaiko akyse žiba meilė žaislui ir jose jis jau TIKRAS. Taigi nors prarandi naujumą ir žvilgesį, tuo pačiu kažkieno akyse tampi tikras.
Taip būna ne tik su žaislais – su žmonėmis, knygomis, su viskuo kas mus supa. Blogiausia, kad viskas tampa tikra ne iš karto. Tačiau… juk ne viskas yra taip, kaip atrodo. Juk net tai, kas atrodo neteisinga, iš tikro yra pamoka mums. Nepelnytos ašaros, padrąsinanti šypsena ar karti nuoskauda yra pamokos. O jos gali būti visokios – linksmos, malonios, liūdnos ir keistos. Ką jose įžiūrėsim ir gausime priklauso tik nuo mūsų. Palikime susimąsčiusias raganas senųjų klevų pavėsy… Lai mąsto…
PRIESKONIŲ PASAULYJE
PRIESKONIŲ PASAULIS
Senovėje prieskoniai laikyti prabangos dalyku. Dažniausiai jie augo anais laikais europiečiams sunkiai pasiekiamuose tolimuose kraštuose. Žmonės turėjo tenkintis tuo, ką rasdavo klajodami iš vienos vietos į kitą. Tačiau ilgainiui suklestėjo prekyba. Kupranugarių vilkstinės ir laivai, lydimi didžiulių pavojų, į kitas pasaulio šalis ir žemynus gabeno ir plukdė prieskoninius augalus iš tolimųjų kraštų, pirmiausia – iš Indijos ir Ceilono, Šri Lankos. Tai buvo brangiai kainuojančios prekės, be to, prieskoniai dvelkė tolimųjų kraštų egzotika.
Anais laikais sąvoka ,,prieskonis‘‘ ir ,,vaistas‘‘ galima sakyti buvo tapatinami. Šiandiena dažnas žmogus netiki, kad vartojant prieskonius įmanoma pataisyti sveikatą ar išsigydyti ligas. Vis tiktai daugelis žmonių atsigręžia į senąją gydymo kultūrą, kaip ir kadaise pirmenybę teikdami prieskoniams. Žinomas taip pat prieskonių poveikis sielai ir dvasiai- stiprina protines galias ir susikaupimą.
Nors prieskonių nauda žmogaus sveikatai moksliškai įrodyta, savaime kyla klausimas, kada ir kaip juos vartoti.
Pankolių sėklos (lot. foeniculum vulgare)
Pankolis slopina uždegimus, skatina gleivių išsiskyrimą, valo nuodus. Padeda numesti svorio. Neleidžia kauptis šlapimo rūgštims, todėl apsaugo nuo podagros. Skatina estrogenų susidarymą, padeda nuo menstruacinių ir menopauzės negalavimų. Stimuliuoja laktaciją. Pankolio sėklos vartojamos nuo virškinimo sutrikimų, vidurių pūtimo ( ypač veiksminga priemonė kūdikiams), dantų skausmo. Išoriškai vartojamos nuo akių ligų.
Poveikis dvasinei būsenai- praskaidrina sielą, išblaško negeras mintis. Teikia dvasios ramybės. Atkuria dvasinę pusiausvyrą. Vėsina per didelį įkarštį. Veikia raminamai, padeda nuo nemigos.
Gydomoji arbata ruošiama taip:
1-2 šaukšteliai grūstų pankolio sėklų, 1 puodelis užvirinto vandens, pagal skonį medaus. Pankolio sėklas užplikykite ir palikite 5 minutes.
Gerti šią arbatą ypač rekomenduojama asmenims, kuriems dėl sutrikusio virškinimo dažnai skauda galvą.
Ožragė
Angl. – Fenugreek, rus. – Шамбала, Пажитник, ind. – Methi, lot. – Trigonella fenumgraecum. Pupelės, daigai.
Ožragė – tai mažos gelsvai rusvos spalvos pupelės. Ankštyje subręsta apie 10-20 lygių kietų kiek kampuotų pupelių. Pats augalas primena dobilą. Prieskoniams naudojami ir ožragės želmenys. Ožragė kilusi iš Pietvakarių Azijos ir Viduržemio jūros regiono. Ožragės istorija labai turtinga ir apima daugelį pasaulio šalių. Senovės Graikijoje ožragę naudodavo gyvuliams gydyti dar ilgai iki to, kol pradėjo ją naudoti gydyti žmonėms. Graikai pastebėjo, jog gyvuliai ėsdavo ožragę net tuomet, kai dėl ligos atsisakydavo įprasto maisto. Ožragė iš lotynų kalbos išvertus reiškia „graikų šienas“, nes šį augalą graikai maišydavo į šieną ir taip gydydavo galvijus. Nuo senų laikų ožragė vaidina svarbų vaidmenį kulinarijoje, liaudies medicinoje ir kosmetologijoje. Arabų moterys valgo skrudintas ožragės sėklas, kad suapvalėtų klubai ir padidėtų krūtys, nes apvalios formos rytuose yra grožio idealas. Ožragė kaip grožio panacėja dar buvo ir yra naudojama kaip priemonė nuo ankstyvo plikimo ir kaip plaukų augimą skatinanti priemonė.
Ožragė plačiai naudojama visame pasaulyje. Egipte ir Etiopijoje garsi ožragės duona, Graikijoje šviežias arba išvirtas ožragės pupeles valgo su medumi. Ožragė ypač populiari JAV. Čia ją plačiai naudoja padažuose, skirtuose pagardinti sumuštiniams. Tačiau vienareikšmiškai šio prieskonio daugiausiai suvartoja ir išaugina Indija. Čia ožragė dažniausiai naudojama daržovių, ankštinių patiekaluose ir užkandžiams ruošti. Ožragė yra garsių prieskonių mišinių, tokių kaip indiškas „curry“ ar Etiopijos „berber“, sudedamoji dalis.
Ožragių sėklų skonis kartus, aromatas saldokas, savitas ir nepakartojamas, primenantis šieno ir karamelės kvapą. Patiekalams suteikia deginto cukraus, riešutų ir šiek tiek česnako skonį. Tokį aromatą skleidžia eteris sotolonas, kurį taip pat galime aptikti kavoje, sojų padaže, virtoje jautienoje, miežių salykle, cukranendrių cukruje. Išorinis ožragės sluoksnis sudarytas iš vandenyje tirpaus angliavandenio galaktomanano, kuris išbrinkęs drėgmėje išskiria tirštą glitų gelį. Ši ožragės savybė yra šauniai pritaikoma ruošiant tam tikrus Vidurio Azijos šalyse populiarius padažus ar pagardus. Skrudinant ožragės sėklas reikia būti atidiems ir saugoti, kad ožragės sėklos nepatamsėtų. Perkaitintos ožragės sėklos yra be galo karčios ir gali nepataisomai sugadinti patiekalą. Sėklas ir maltą ožragę taip pat galima naudoti ir neskrudintas, jos dedamos į patiekalą likus 5-10 minučių iki ruošimo pabaigos. Kadangi ožragė yra kartus prieskonis, reikia griežtai laikytis patiekalo recepte nurodyto kiekio ir nepadauginti. Indijoje ir Irane kaip prieskonis plačiai naudojami ir ožragės želmenys, tiek švieži, tiek ir džiovinti. Ožragės želmenys į patiekalą dedami ruošimo pabaigoje. Ožragės želmenys kvepia džiovintų pastarnokų, morkų ir salierų mišiniu.
Padeda išvengti širdies ir kraujagyslių sutrikimų, nes mažina kraujo krešėjimą ir kraujagyslių užsikišimo riziką. Padeda atgauti jėgas po dvasinio ir fizinio išsekimo, užkerta kelią sąnarių ligoms. Skatina skrandžio sekreciją ir virškinimą, dezinfekuoja virškinimo traktą. Mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, švarina kraują. Iš ožragių sėklų daromi gydomieji kompresai, sutrinta tyrele gydomos votys, pritrintos pūslės ir nuospaudos. Ruošiamos vonelės kojų ir rankų prakaitavimui mažinti, skalavimo skystis nuo gerklės skausmo ir užkimimo.
Poveikis dvasios būsenai- įkvepia dvasinės ramybės ir tvirtumo. Padeda atsiriboti nuo išorinio pasaulio.
Gydomoji arbata ruošiama taip:
1 kupinas šaukštelis ožragių sėklų miltelių užplikomas 1 stikline vandens. Geriama tris kart per dieną.
Ožragė labai naudinga jaunoms tik susilaukusioms vaikelio mamoms. Ji tonizuoja ir stiprina organizmą, nusilpusį po gimdymo, stiprina nugarą ir stimuliuoja pieno gamybą. Šiuo tikslu moterys Indijoje valgo ožragės sėklas su palmių cukrumi arba kepa ožragės paplotėlius. Susmulkintas ožragės sėklas sumaišo su paskrudintais miltais, tada įpila tirpinto lydyto sviesto arba augalinio aliejaus, vandens ir iškepa. Ožragė yra puikus baltymų šaltinis vegetarinės mitybos besilaikantiems. Jos sėklos turtingos kaliu, fosforu, magniu, geležimi, kalciu, vitaminais C, B1, B2, PP, foline rūgštimi.
Ožragė skatina virškinimą, stiprina širdies darbą, padeda esant vidurių užkietėjimui, pūtimui. Ožragė padeda išvengti širdies ir kraujagyslių sutrikimų, nes mažina kraujo krešėjimą ir kraujagyslių užsikimšimo riziką. Egipto gydytojai naudodavo ožragę žaizdų ir pūlinių gydymui, nes ožragės sėklose yra daug augalinių gleivių ir lipnių medžiagų. Toks tepalas greitai nuramindavo žaizdą, užgydydavo uždegimą. Panašiai ožragė veikia ir vartojama vidiniai. Kinijoje ožragę naudodavo išvaržos, karštinės, šlapimo pūslės, impotencijos, žarnyno ir plaučių ligų gydymui. Pagal Ajurvedą, ožragė gydo opas, moteriškus susirgimus. Ožragės sėklose yra medžiaga diosgeninas, artimas moteriškam hormonui estrogenui. Didesniais kiekiais naudojama ožragė veikia kaip stiprus stimuliatorius, skatinantis menstruacijų pradžią.
Šiaurės Amerikoje kolonistai naudojo ožragę moteriškiems susirgimams gydyti. Ožragė įeina į homeopatinių vaistų, skirtų menstruaciniams negalavimams palengvinti ir reguliuoti, sudėtį. Medicininis ožragės panaudojimo spektras ypač platus, nes šis augalas turi turi stipriai išreikštas priešuždegimines savybes, veikia raminamai ir gydo žaizdas. Ožragė – puiki priemonė ligos nusilpnintiems žmonėms atsistatyti, ypač sirgusiems nervų, kvėpavimo takų ir reprodukcinės sistemos susirgimais. Ožragių sėklų užpilo geriama kelis kartus per dieną po valgomąjį šaukštą. Galima teigti, kad XIX amžiuje Vakarų pasaulis „atrado“ ožragę kaip vieną stebuklingiausių vaistų. Šiuolaikinė farmacija ožragę mišinyje su čiobreliu plačiai gamina ir naudoja kaip priemonę, skiriamą sergantiems gripu, bronchitu ir kosuliui palengvinti.
Ožragė skatina skrandžio sekreciją ir virškinimą, dezinfekuoja ir valo virškinimo traktą, inkstus, kepenis. Ožragė padengia vidaus organus apsaugine plėvele, kas ypatingai svarbu turintiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas. Mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, valo kraują. Tyrimai įrodė, kad ožragė mažina cholesterolio kiekį. Gerkite ožragės arbatą, dėkite jos į maistą ir pasitarnausite savo širdžiai, užkirsite kelią cholesterolio kaupimuisi kraujagyslių sienelėse, užkirsite kelią širdies negalavimams.
Kmyninis kuminas
Angl. – Cumin, ind. – jeera, rus. – зира, kitaip - Romos, Egipto, indiški kmynai, lot. – Cuminum Cyminum. Salierinių šeimos augalo sėkla.Kmyninis kuminas – vienmetis salierinių šeimos augalas. Kumino sėklos yra pailgos ir gelsvai rudos, panašios į mums įprasto kmyno, tačiau stambesnės ir šviesesnės. Kaip bebūtų keista, bet su šio žodžio – “cumin” – vertimu yra didelė painiava. Verčiant įvairiausių egzotinių ar mažiau egzotinių šalių receptus į lietuvių kalbą, “cumin” yra drąsiai ir neįsigilinus verčiamas į žodį „kmynai’, nors kuminas mūsų lietuviškus kmynus primena gal tik forma – nei skoniu, nei aromatu neturi nieko bendra. Mūsų tradiciniai mylimieji kmynai angliškai yra vadinami “caraway“, o ne “cumin“. Štai kur esminė klaida. Įdomu yra dar ir tai, kad kuminas pasaulyje yra paplitęs gerokai plačiau nei mūsų lietuviški kmynai, o pastarieji jokiems rytietiškiems ar vakarietiškiems patiekalams netinka. Kmynai, kaip tokie, yra naudojami ir įaugę į mitybos kultūrą tik skandinaviškoje, vokiškoje, rusiškoje ir Pabaltijo šalių virtuvėje.
Kumino aromatas šildantis, intensyvus, stiprus, šiek tiek karstelėjęs. Kvapas ir skonis išties ypatingas, šiek tiek neįprastas, gamtoje daugiau niekur nesutinkamas. Kuminą arba nepaprastai mėgsta ir be jo neįsivaizduoja virtuvės, arba negali pakęsti. Kumino išskirtinumas yra tik jam būdingas eteris – kuminaldehidas. Jo kumino sėklose yra net 2,5-4%. Švelnų spygliuočių ir šviežumo aromatą lemia kiti eteriniai aliejai – pininas ir felandrinas. Kuminas yra įaugęs į Indijos, Vidurio ir Artimosios Azijos, Pietų Europos, Šiaurės Afrikos bei Lotynų Amerikos virtuves. Viduržemio jūros regione dėl savo karstelėjusio skonio buvo naudojamas taip plačiai, kaip mes dabar naudojame juodąjį pipirą – maistui pabarstyti. Šiomis dienomis pagrindiniai šio prieskonio tiekėjai yra Indija, Sirija, Pakistanas, Egiptas ir Turkija. Tai prieskonis, žinomas dar nuo priešistorinių laikų. Kumino sėklos buvo rastos vykdant III tūkst. pr.m.e. metų senumo archeologinius kasinėjimus. Europoje kuminą pažino IX m.e. amžiuje.
Skonis ir aromatas išreiškiamas stipriausiai kuomet prieš naudojant yra paskrudinamas sausoje keptuvėje arba karštuose riebaluose iki sėklos patamsėja. Naudojamas tiek sėklomis, tiek ir maltas. Įkaitinkite sausą keptuvę ir skrudinkite kuminą retkarčiais pamaišydami, kol sėklos patamsės ir pradės gardžiai kvepėti. Tuomet sumalkite kavamale. Malto kumino aromatas labai greitai išgaruoja, dėl to patariama malti šviežiai arba laikyti labai sandariame inde. Juolab, kad kumino eteris turi gydomųjų savybių, kurios išsigaravus aromatui sumenksta. Ruošiant maistą į riebalus, skirtus maisto gaminimui, kuminas dedamas vienas iš pirmųjų. Padauginus kumino, jis užgožia visų kitų prieskonių aromatą. Pasenęs kuminas apkarsta.Dėl savito tik jam būdingo aromato kuminas užima vieną iš pirmųjų vietų prieskonių pasaulyje. Kuminas naudojamas daržovių patiekaluose ir troškiniuose, jogurtu gardintose salotose (raitose), natūralaus jogurto gėrimuose, padažuose, ankštinių sriubose ir troškiniuose (daluose), tirštose sriubose, juo gardinami ryžiai, įvairūs kepiniai bei užkandžiai, garsieji indiški „curry“, „ragu“, dedamas į įvairiausius prieskonių mišinius (garam masala, curry), kuskusą, sūrius, saldaus pieno sūrį (panyrą). Dėl savo antimikrobinių savybių naudojamas konservuojant (sūdant, rauginant ar marinuojant) daržoves. Be kumino neįsivaizduojamas nė vienas Vidurinės Azijos virtuvės patiekalas, pavyzdžiui, plovas. Danijoje iki šiol kuminu gardinamas fermentinis sūris („Gouda“), Prancūzijoje kepama kumino duona. Kmyninis kuminas iš tikrųjų yra nepamainomas prieskonis, ypač gaminant sūrį ar patiekalus su sūriu. Su šiuo prieskoniu sunkiai virškinamas sūris yra lengviau įsisavinamas, išvengiama virškinimo sutrikimų. Kuminas – švelnus prieskonis, jo galima naudoti apie šaukštelį sėklų arba pusę šaukštelio maltų sėklų per dieną. Kumino sėklų nuovirą galima duoti gerti net ir vaikams iki 2 metų amžiaus, kuomet siekiama palengvinti vidurių pūtimą.
Kmyninis kuminas gerina virškinimą, stiprina skrandį, padeda nuo vidurių pūtimo, žarnyno dieglių, virškinimo sutrikimų, viduriavimo, apetito stokos, lengvina menstruacinius negalavimus. Kmyninis kuminas vartojamas gydant alergines ligas, kurias sukelia maisto produktai ar pieno baltymai. Kuminu pagardintos tokios sunkiau virškinamos daržovės, kaip kopūstai, lęšiai, pupos, žirniai, nesukelia nemalonaus vidurių pūtimo, nes slopinamas dujų išsiskyrimas. Iš kumino verdama arbata, skatinanti apetitą ir greitina virškinimą. Kuminas – ne tik prieskonis, bet ir gydomasis augalas. Kumine yra kalcio, magnio, fosforo, taip pat vitaminų C, B1, B2, B3 ir A. Šis prieskonis naudojamas kaip vaistas esant virškinimo sistemos sutrikimams, diarėjai, pilvo pūtimui, hemorojui, inkstų susirgimams gydyti. Taip pat lengvina menstruacijų skausmus, tinka esant peršalimams, kosuliui, lengvina alergijų simptomus.Kumino sėklų nuovirą vandenyje arba piene rekomenduojama gerti po 2-3 kartus per dieną maitinančioms motinoms – didina pieno kiekį ir tonizuoja. Kuminas veikia raminančiai, stiprina širdį ir nervų sistemą.
Poveikis dvasinei būsenai- raminamasis.
Kmyninis kuminas turi afrodiziako savybių, pažadina apsnūdusias smegenų ląsteles.
Gydomoji arbata ruošiama taip:
Paskrudinkite keptuvėje be aliejaus augalo grūdelius, paskui sugrūskite. Į 1 stiklinę karšto vandens įpilkite 1 šaukštelį citrinų sulčių, 1 šaukštelį grūdelių ir mažą žiupsnelį druskos. Viską gerai išmaišykite. Gerkite du kartus per dieną. Tai puiki priemonė nuo viduriavimo ir apetito stokos.
Sėjamoji juodgrūdė
Angl. – Nigella, ind. – Kalinji, kalonji, rus. – Чернушка, lot. - Nigella Sativum. Sėkla.Juodgrūdė – vienmečio vėdryninių šeimos augalo sėklos, savo išvaizda primenančios juodas mažytes ašaras ar lašelius. Anglijoje šis prieskonis vadinamas „velniu krūmuose“, liaudyje žinoma kaip „veneros plaukai“, o prancūzai vadina „keturiais prieskoniais“, nes savo laiku prancūzai pajuto ne tik juodojo pipiro skonį, bet ir dar kažkokius tris, tame tarpe ir muskato riešuto. Juodgrūdžių sėklų skonis ir aromatas aštrokas, bet malonus. Savo esme juodgrūdė primena aguonas ir gali puikiai jas pakeisti duonos ar pyrago gaminiuose. Skonis – pipirinis, kvepia kamparu, aromatas artimas raudonėliui ir čiobreliui, šiek tiek – kmynui.
Apie juodgrūdę aptinkama rašytiniuose šaltiniuose Europoje, rašytuose prieš 2000 metų. Juodgrūdė naudojama indiškuose daržovių ir ankštinių patiekaluose, indiškų „pakorų“ tešlai, kepiniams, duonai gardinti – jomis barstomos bandelės, duonos kepalai. Rusiškoje virtuvėje juodgrūdę naudodavo kopūstų rauginimui, agurkų, arbūzų sūdymui. Juodgrūdę naudoja ir arabiška virtuvė, ypač egiptietiška, taip pat Europoje. Juodgrūdę beria į salotas, padažus, malta juodgrūde sustiprina kavos ir juodos arbatos aromatą. Senovės Lietuvoje kaimuose juodgrūdė buvo puikiai žinoma ir auginama. Ją vadino černuške, berdavo ant riestainių bei kitokių mielinių kepinių, dėdavo į raugintus kopūstus, agurkus, ruošdavo trauktines.
Juodgrūdė – išties stebuklingas vaistas, plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Juodgrūde gydomi pūliniai, votys, gyvatės įkandimai, uždegimai, ja gydoma pasiutligė. Juodgrūdė stimuliuoja smegenų veiklą ir gerina virškinimą. Nustatyta, kad juodgrūdžių sėklose esančios polinesočiosios riebiosios rūgštys stiprina imunitetą, slopina alergines reakcijas, teigiamai veikia įvairius medžiagų apykaitos procesus. Juodgrūdžių sėklose rasta daugiau kaip 100 veikliųjų medžiagų, reguliuojančių daugelį organizmo funkcijų, tarp jų – polinesočios linolio, alfa-linolio ir stearino riebalinės rūgštys. Be jau minėtų infekcinius židinius slopinančių savybių, šios medžiagos stiprina apsaugines organizmo funkcijas. Juodgrūdėse yra imuninei sistemai reikalingų vitaminų ir mineralų. Juodgrūdėse esančios medžiagos skatina tulžies darbą, varo šlapimą, gaudo laisvuosius radikalus. Slopina alerginius pasireiškimus, valo toksinus, varo iš organizmo skysčius, mažina cholesterolio lygį, skatina gleivių išsiskyrimą ir išsivalymą (taip gydo peršalimo ligas), plečia bronchus, naikina bakterijas, virusus, grybelius. Juodgrūdė stiprina psichiką, veikia raminamai. Juodgrūdžių skonis – aštrus, kartus. Juodgrūdžių eterinio aliejaus yra labai nedaug – vos 0,5-1,5%. Jis yra spaudžiamas farmaciniams tikslams. Eterinis aliejus vartojamas tiek vidiniai, tiek išoriniai – žaizdoms gydyti. Pagrindiniai eteriniai aliejai, esantys juodgrūdėje – tai pinenolis, kamparas ir nigelonas.
Apie juodgrūdę daug rašė Avicena. Jis teigė, kad juodgrūdė pasižymi organizmą valančiu poveikiu – tiek nuo dujų, tiek nuo gleivių, tiek nuo visokių kitokių užterštumų: „juodgrūdė naikina karpas, apgamus, ji džiovina pūlingus spuogus ir ištraukia votis bei kitokius gumbus“. Avicena rekomendavo gerti juodgrūdę su šiltu vandeniu ir medumi, kad ištirpintų ir išvarytų šlapimkanalio bei inkstų akmenis. Juodgrūdžių arbata varo šlapimą, tulžį, lengvai laisvina vidurius, taip pat gerina laktaciją maitinančioms motinoms. Besilaukiančioms motinoms juodgrūdė iš viso nerekomenduojama.
Kad juodgrūdės aromatas pilnai atsiskleistų, prieš dedant į patiekalą ji paskrudinama karštuose riebaluose. Jei nėra kitokių nurodymų, naudokite vieną šaukštelį juodgrūdės 3-4 porcijoms.
www.jogosmityba
Imunitetą stiprinantys prieskoniai
Vos tik termometro stulpelis ima šokinėti nuo nulinės iki minusinės temperatūros, daugelis kaip susitarę griebiamės nosinių, čiaudime, kosime ar kamuojamės nuo gerklės skausmo.
Pajutę šiuos peršalimo simptomus, ieškome preparatų, kurie padėtų pasveikti ir sustiprintų organizmą. Tačiau prieš bėgant į vaistinę vertėtų apsidairyti ir aplink save. Daugelio mūsų virtuvėje slypi ištisa paletė vaistų – tai mūsų prieskoniai. Siūlytume pirmiausia prisiminti tuos prieskonius, kurie šiuo metu yra plačiai taikomi išsivysčiusių šalių klinikinėje medicinoje:
Bazilikas . Jis veikia kaip antibakterinė ir atsikosėjimą skatinanti priemonė, padeda įveikti slogą. Mediciniškai naudojamas nuo peršalimo, kosulio, galvos skausmo, pakilusios temperatūros, pilvo pūtimo. Šis prieskonis turi savybių, padedančių organizme palaikyti normalią vandens ir druskų apytaką, nuo kurios priklauso ne tik mūsų figūra, bet ir bendra savijauta.
Gvazdikėliai – tai ne tik puikus prieskonis obuolių pyragui. Medicinoje naudojamas nuo peršalimo, kosulio, astmos, nevirškinimo, laringito, sumažėjusio kraujospūdžio, impotencijos. Gvazdikėliai pasižymi skausmus mažinančiomis ir uždegimus slopinančiomis savybėmis.
Imbieras – Indų medicinoje šis prieskonis vadinamas „pasaulio vaistu“. Medicinoje naudojamas nuo gripo, peršalimo, nevirškinimo, galvos svaigimo, pykinimo, vidurių pūtimo, skausmų pilve, artrito, hemorojaus, galvos skausmo, širdies ligų. Šis šakninis augalas padeda kūnui greičiau pašalinti nuodingąsias medžiagas.
Kardamonas – trečias pagal brangumą pasaulio prieskonis Viduramžiais Europoje buvo pardavinėjamas tik vaistinėse kaip be galo brangus vaistas. Medicinoje naudojamas esant virškinamojo trakto susirgimams, peršalimui, kosuliui, bronchitui, astmai. Kardamonas gerina kraujo apytaką, virškinimą, mažina vidurių pūtimą, padeda išvengti žarnyno negalavimų, skatina medžiagų ir hormonų apykaitą, gerina širdies veiklą.
Cinamonas – tai puiki prakaitavimą skatinanti ir atsikosėjimą lengvinanti priemonė, naudojama esant peršalimui ir gripui. Medicinoje, ypač pastaruoju metu, plačiai naudojamas, nuo pykinimo, vidurių pūtimo, žarnyno infekcijų, gerklės uždegimo, užkimimo, be to, spaudimui mažinti bei cukraus kiekiui kraujyje mažinti gydant diabetą. Dėl šių savybių cinamonas nepakeičiamas pagalbininkas tiems, kurie yra priversti laikytis dietos.
Paminėti tik keli prieskoniai, kuriuos galima rasti čia pat, mūsų virtuvių spintelėse – tačiau kokią gausybę ligų ir negalavimų jie gydo! Gamta yra unikali, tad ne tik indiški prieskoniai, bet ir krapai, petražolės, kmynai taip pat yra puikios gydomosios priemonės. Mūsų sveikata yra visai šalia, tereikia žinių ir galėsime būti sveiki be vaistų arba sumažinę jų vartojimą.
sveikatosgurmanai.lt
Bazilikas . Jis veikia kaip antibakterinė ir atsikosėjimą skatinanti priemonė, padeda įveikti slogą. Mediciniškai naudojamas nuo peršalimo, kosulio, galvos skausmo, pakilusios temperatūros, pilvo pūtimo. Šis prieskonis turi savybių, padedančių organizme palaikyti normalią vandens ir druskų apytaką, nuo kurios priklauso ne tik mūsų figūra, bet ir bendra savijauta.
Gvazdikėliai – tai ne tik puikus prieskonis obuolių pyragui. Medicinoje naudojamas nuo peršalimo, kosulio, astmos, nevirškinimo, laringito, sumažėjusio kraujospūdžio, impotencijos. Gvazdikėliai pasižymi skausmus mažinančiomis ir uždegimus slopinančiomis savybėmis.
Imbieras – Indų medicinoje šis prieskonis vadinamas „pasaulio vaistu“. Medicinoje naudojamas nuo gripo, peršalimo, nevirškinimo, galvos svaigimo, pykinimo, vidurių pūtimo, skausmų pilve, artrito, hemorojaus, galvos skausmo, širdies ligų. Šis šakninis augalas padeda kūnui greičiau pašalinti nuodingąsias medžiagas.
Kardamonas – trečias pagal brangumą pasaulio prieskonis Viduramžiais Europoje buvo pardavinėjamas tik vaistinėse kaip be galo brangus vaistas. Medicinoje naudojamas esant virškinamojo trakto susirgimams, peršalimui, kosuliui, bronchitui, astmai. Kardamonas gerina kraujo apytaką, virškinimą, mažina vidurių pūtimą, padeda išvengti žarnyno negalavimų, skatina medžiagų ir hormonų apykaitą, gerina širdies veiklą.
Paminėti tik keli prieskoniai, kuriuos galima rasti čia pat, mūsų virtuvių spintelėse – tačiau kokią gausybę ligų ir negalavimų jie gydo! Gamta yra unikali, tad ne tik indiški prieskoniai, bet ir krapai, petražolės, kmynai taip pat yra puikios gydomosios priemonės. Mūsų sveikata yra visai šalia, tereikia žinių ir galėsime būti sveiki be vaistų arba sumažinę jų vartojimą.
sveikatosgurmanai.lt
ŽOLININKŲ IŠMINTIS
šaltinis-/www.e-vaistine.lt/vaistazoles/vaistiniai-augalai/
VAISTINIAI AUGALAI, VEIKIANTYS ŠIRDĮ IR KRAUJAGYSLES
Adonis pavasarinis, agurklė vaistinė, amalas paprastasis, amorfa krūminė, gelsvė vaistinė,gudobelė vienapiestė, lipikas tikrasis, mandrauninkė pelkinė, pakalnutė paprastoji, raženisdvispalvis, rodendronas geltonžiedis, sukatžolė paprastoji, valerijonas vaistinis.
VAISTINIAI AUGALAI, RAMINANTYS CENTRINĘ NERVŲ SISTEMĄ
Amalas paprastasis, apynys paprastasis, čiobrelis paprastasis, debesylas didysis,gudobelė vienapiestė, kietis kartusis, lelija paprastoji, melisa vaistinė, nuokana nuodingoji, pakalnutė paprastoji, palemonas mėlynasis, pasiflora, sukatžolė paprastoji, šventagaršvė vaistinė, valerijonas vaistinis.
VAISTINIAI AUGALAI, STIMULIUOJANTYS CENTRINĘ NERVŲ SISTEMĄ
Jonažolė, melisa vaistinė, pipirlapė europinė, ženšenis kininis.
VAISTINIAI AUGALAI, RAMINANTYS SKAUSMĄ
Aguona daržinė, alyvos paprastosios, apynys papras¬tasis, barkūnas geltonžiedis, gegužraibė vyriškoji, lipikas tikrasis, ramunė vaistinė, raudonėlis paprastasis, šaltalankis dygliuotasis, šunvyšnė vaistinė, ugniažolė didžioji, valerijonas vaistinis.
VAISTINIAI AUGALAI, MAŽINANTYS TEMPERATŪRĄ
Avietė paprastoji, bruknė, dirvenis dygliuotasis, dirvenis šlaitinis, ieva paprastoji, juodagalvė paprastoji, ramunė vaistinė, saulėgrąža paprastoji, spanguolė paprastoji, varnalėša didžioji, viržis šilinis.
VAISTINIAI AUGALAI, GYDANTIS REUMATĄ
Asiūklis dirvinis, baltašaknė vaistinė, blindė, bruknė, dilgėlė didžioji, dirvuolė vaistinė, musmirė paprastoji, našlaitė trispalvė, raugerškis paprastasis, smidras vaistinis, šilagėlė pievinė, vaisgina šliaužiančioji, varnalėša didžioji, vingiorykštė pelkinė, žemuogė paprastoji.
VAISTINIAI AUGALAI, LENGVINANTYS ATSIKOSĖJIMĄ
Aguona daržinė, čiobrelis paprastasis, debesylas didysis, dilgėlė didžioji, dirvuolė vaistinė, katpėdė dvinamė, kerpena islandinė, našlaitė trispalvė, notera vaistinė, palemonas mėlynasis, piliarožė vaistinė, pipirlapė europinė, pipirmėtė, plukė baltažiedė, putoklis vaistinis, raudonėlis paprastasis, saulutė daugiametė, šalpusnis ankstyvasis, šaukštis plačialapis, šilagėlė pievinė, veronika vaistinė, vilkauogė keturlapė, vilkdalgis blyškusis.
VAISTINIAI AUGALAI, GYDANTYS VIRŠKINIMO TRAKTO UŽDEGIMĄ BEI OPAS
Alijošius (medėjantis alavijas), gyslotis plačialapis, ker¬pena islandinė, piliarožė vaistinė, rasakila paprastoji, taukė vaistinė.
VAISTINIAI AUGALAI, MAŽINANTYS VIDURIŲ PŪTIMĄ
Ajeras balinis, debesylas didysis, kmynas paprastasis, melisa vaistinė, pipirmėtė, ramunė vaistinė, šventagaršvė vaistinė.
Receptas nuo kirmėlių
Vaistažolių mišinys:
3 d. bitkrėslės žiedų
2 d. pipirmėtės lapų
2 d. pelyno žolės
1 arb. šaukštelis mišinio užpilamas ¼ stiklinės verdančio vandens, paliekama 10 min stovėti, kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną.
šaltinis- www.graziai.lt
Profilaktinė žolelių arbata Harmonijos
Receptas nuo kirmėlių
Vaistažolių mišinys:
3 d. bitkrėslės žiedų
2 d. pipirmėtės lapų
2 d. pelyno žolės
1 arb. šaukštelis mišinio užpilamas ¼ stiklinės verdančio vandens, paliekama 10 min stovėti, kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną.
šaltinis- www.graziai.lt
Žolelių arbatos
Profilaktinė žolelių arbata Harmonijos
Profilkatinė žolelių arbata reguliuojanti medžiagų apykaitą, gerinanti skrandžio, kepenų ir kasos veiklą bei žadinanti apetitą.
Sudėtis: siauralapis gaurometis, darželinis dašis, vaistinė veronika, paprastasis beržas, vaistinė juozažolė, vaisinė dirvuolė, raudonojo dobilo žiedai ir kt.
Profilaktinė žolelių arbata Moteriškai energijai atverti
Profilkatinė žolelių arbata stiprinanti organizmą ir papildanti jį vitaminais.
Sudėtis: keturbriaunis čiobrelis, baltažiedė notrele, vaisitnė medetka, vaistinė melisa, žemuogės lapai, raudonojo dobilo žiedai, tirspalvė našlaitė, nakvišos žiedai ir kt.
Profilaktinė žolelių arbata Ramybė
Profilkatinė žolelių arbata švelniai atpalaiduojanti ir aminanti.
Sudėtis: vaistinis valerjonas, paprastasis kietis, apynio spurgai, baltažiedė notrelė, keturbriaunis čiobrelis, siauralapis gaurometis, geltonžiedis barkūnas, didžioji dilgelė, vaisinė melisa ir kt.
Profilaktinė žolelių arbata Pilnatvės
Profilkatinė žolelių arbata gerinanti kepenų veiklą, valanti kraują ir stiprinanti organizmą.
Sudėtis: vaistinė dirvuolė, paprastoji rykštenė, vaistinė veronika, raudonojo dobilo žiedai ir kt.
Profilaktinė žolelių arbata Atsidavimo
Profilkatinė žolelių arbata balansuojanti virškinimą, atpalaiduojanti, raminanti, ypač tinkama sergant skrandžio ligomis.
Sudėtis: siauralapis gaurometis, vaistinė medetka, karpotasis beržas, siauralapis ir plačialapis gyvslotis, geltonžiedis barkūnas, paprastasis kietis ir kt.
Profilaktinė žolelių arbata Tobulas pasaulis
Profilaktinė arbata didinanti organizmo atsaprumą peršalimo ligoms, padedanti esant kosuliui, gripui ir pan. susirgimams.
Sudėtis: perlinė vingiorykštė, keturbriaunis čiobrelis, paprastoji kraujažolė, raudonojo dobilo žiedai, miško avietė, geltonžiedis barkūnas ir kt.
Profilaktinė žolelių arbata Vitamininė
Profilaktinė arbata didinanti organizmo atsaprumą, paildanti jį vitaminais ir stiprinanti imunitetą.
Sudėtis: šluotinis burnotis, siauralapis gaurometis, pavasarinė raktažolė, juodojo serbento, miško avietės, žemuogės, šaltalankio lapai, paprastoji jonažolė, raudonojo dobilo žiedai ir kt.
Raudonojo dobilo žiedų arbata
Savybės: Padeda išvengti kraujagyslių ligų ir senėjimo procesų, gerina medžiagų apykaitą, valo kraują. Puikiai tinka, kaip maisto papildas, ypač vyresnio amžiaus moterims menopauzės metu ar esant PMS; mažina pilvo skausmus. Sustiprina, suteikia energijos, gerina imunitetą, atpailaiduoja įtampas, stimuliuoja vidaus organų bei odos regeneraciją. Mažina cholesterolio kiekį sergant arteroskleroze bei kraujo apytakos susirgimais.
Baltažiedės notrelės arbata
Poveikis: priešuždegiminis, raminantis, antibakterinis, sutraukiantis, spazmolitinis, tonizuojantis, stiprinantis. Stabdo kraujavimą, skystina gleives. Slopina šlapimo takų uždegimą, lengvina atsikosėjimą, s gerina širdies veiklą, mažina temperatūrą.
Vartojimas: vidiniai kraujavimai, bronchitas, nemiga, skrandžio ir galvos skausmas, inkstų, šlapimo pūslės, prostatos, ginekologinės ligos, odos uždegimai, egzemos. Lengvina atsikosėjimą, ramina nervus. Padeda nuo cistito, uretrito, nefrito, egzemos, dilgelinės, dizinterijos, maliarijos.
Sudėtis: baltažiedės notrelės žolė.
Vaistinės medetkos žiedų arbata
Poveikis: antimikrobinis, antivirusinis, priešvirusinis, citotoksinis, skatina tulžies pūslės ir šlapimo išsiskyrimą, ramina, malšina skausmus, atpalaiduoja spazmus, stabdo kraujavimą, mažina kraujospūdį.
Vartojimas: Širdies ligoms: neurozė, aritimija, prieširdžio skausmai. Akių ligos miežis, konjuktyvitas. Virskinimo trakto ligos: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos bei uždegimai, cholestitas, gastritas, kolitas. Kepenų, tulzies ligos, t.p. hepatitas. Ginekologinės ligos, gausios mėnesinės, gimdos kaklelio erozija. Peršalimo ir gerklės ligos: angina, laringitas, faringitas. taip pat easnt parodantozei, inkstų akmenligei, piktybinėms opos, venerinės ir niežinės opos, dedervinės, burnos ertmės ligos, pūslelinė, galvos svaigimas, išgąstis.
Atsargiai vartoti: astma, dilgėlinė, kt. alerginės ligos.
Sudėtis: vaistinės medetkos žiedai.
Gauromečio lapų arbata (Ivan čai)
Profilaktinė gauromečio lapų arbata, surinkta natūraliose augimvietėse,
Poveikis: priešuždegiminis, raminantis, atpalaiduojantis, spazmolitinis, citotoksinis. Stiprina širdį, imunitetą, gerina medžiagų apykaitą ir virškinimą, šalina šlakus ir toksinus, skatina šlapimo išsiskyrumą, gerina prostatos veiklą.
Vartojimas: skrandžio ir virškinamojo trakto susirgimai, t.p. opos; prostatos ligos; nemiga, skausmo malšinimui, medžiagų apykaitai reguliuoti.
Rykštenės arbata
Profilaktinė rykštenės arbata, surinkta natūraliose augimvietėse,
Poveikis: skatina inkstų funkciją, varo šlapimą, valo organizmą, malšina spazmus ir skausmą, skystina gleives ir mažina jų sekreciją, priešuždegiminis, priešgrybelinis, antioksidacinis, citotoksinis (vėžio ląstelėms), vitamininis, sutraukiantis poveikis. Atstato kalcio strukturą kauluose.
Vartojimas: šlapimo takų ir inkstų ligos (cistitas, akmenligė, uždegimai), reumatas, kepenų darbo pagerinimas, organizmo valymas, kadidozės ir grybeliniai odos susirgimai, kvėpavimo takų ligos ir peršalimas
Žolelių arbata Maloningoji
Profilaktinė žolelių arbata, ypač tinkama skaudant sąnarius, esant polinkiui kauptis akmenims ir druskoms.
Sudėtis: rūgtis takažolė, paprastoji rykštenė, paprastoji jonažolė, sėjamoji petražolė, siauralapis gaurometis, paprastasis kietis, ankstyvasis šalpusnis, laukinės morkos žiedynai, beržo, žemuogės, bruknės lapai ir kt.
Profilaktinė žolelių arbata Taikingoji
Profilkatinė žolelių arbata, stiprinanti organizmą, raminanti širdį, suteikianti taikingumo, slopinanti negatyvus.
Sudėtis: siauralapis gaurometis, rykštenė, raudonėlis, jonažolės, kraujažolės žolė, gailiosios dilgėlės lapai, raudonojo dobilo žiedai, medetkos žiedai, geltonžiedžio barkūno žolė ir kt.
Žolelių arbata Susitaikymo
Profilaktinė žolelių arbata švelniai raminanti širdį, suteikianti taikingumo ir stiprinanti organizmą.
Sudėtis: siauralapis gaurometis, paprastoji rykštenė, paprastoji kraujažolė, keturbriaunis čiobrelis, didžioji dilgelė, siauralapis gyslotis, raudonžiedis dobilas ir kt.
Žolelių arbata Gyvenimo džiaugsmas
Profilkatinė žolelių arbata tonizuojanti organizmą ir kelianti nuotaiką.
Sudėtis: jonažolė, čiobrelis, rugiagėlės žiedlapiai, juozažolė, kraujažolė, dobilo žiedai, lazdyno lapai, dilgelės lapai, viržis, rasakila, dirvuolė, balanda.
Žolelių arbata Tyrumo
Profilaktinė žolelių arbata švelniai valanti organizmą, ypač kraujotakos sistemą ir stiprinanti kraują.
Sudėtis: geltonžiedis barkūnas, raudonasis dobilas, paprastoji rykštenė, siauralapis gaurometis, plačiapalpis ir siauralapis gyslotis, didžioji dilgelė, paprastoji kraujažolė, ankstyvasis šalpusnis, keturbriaunis čiobrelis arba raudonėlis, dirvinė buožainė ir kt.
Žolelių arbata Laimės valandos
Profilaktinė žolelių arbata, kuri atpalaiduoja ir puikiai tinkai žmonėms, turintiems polinkį sirgti sąnarių ligomis.
Sudėtis: vaistinė melisa, paprastoji kraujažolė, didžioji dilgelė, šilinis viržis, siauralapis gaurometis, dirvinis asiūklis, keturbriaunis čiobrelis, kvapnusis bazilikas, paprastoji šilingė, geltonžiedis barkūnas, rūgtis takažolė, beržo, bruknės, debesylo ir varnalėšos lapai.
Žolelių arbata Skaidruma
Profilaktinė žolelių arbata kūnui nuskaidrinti: ji švelniai valo organizmą, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Sudėtis: paprastoji rykštenė, paprastoji naktižiedė, tikrasis lipikas, pelkinė vingiorykštė, baltažiedė notrelė, didžioji dilgelė, laukinės morkos žiedynai, bruknės lapai, dirvinis asiūklis, žąsinė sidabražolė, rūgtis takažolė ir kt.
Žolelių arbata Vyriškai energijai subalansuoti
Profilaktinė žolelių arbata vyrams.
Sudėtis: paprastoji jonažolė, dirvinė čiužutė, kvapnusis bazilikas, vaistinė juozažolė, siauralapis gaurometis, dirvinė mėta, paprastoji rykštenė, paprastoji kraujažolė, dirvinis asiūklis, paprastasis kietis, šilinis viržis, raudonojo dobilo ir laukinės morkos žiedynai, šermukšnio lapai ir kt.
Žolelių arbata Širdies atvėrimo
Profilaktinė žolelių arbata širdžiai nudžiuginti ir atverti.
Sudėtis: vaistinė melisa, geltonžiedis barkūnas, paprastoji kraujažolė, tikrasis lipikas, dirvinė mėta, didžioji dilgelė, trikertė žvaginė, rūgtis takažolė, baltoji balanda, trūkažolės žiedynai ir kt.
Žolelių arbata Stiprybės
Profilaktinė arbata suteikianti organizmui jėgų, didinanti jo atsaprumą ir stiprinanti imunitetą.
Sudėtis: vaistinė dirvuolė, raudonojo dobilo žiedai, didžioji dilgelė, paprastoji kraujažolė, paprastoji jonažolė, šluotinis burnotis ir kvapnusis bazilikas (auginti), šaltalankio, erškėčio, žemuogės, gervuogės lapai ir kt.
Šaltinis- www.zolinciuakademija.lt
VAISTINĖ DIRVUOLĖ
VAISTINĖ DIRVUOLĖ
vienas iš stipriausių imuniteta stiprinančių augalu, priliygstantis išgirtajai ežiuolei. Auga pievose,
bet retai, be to, nėra žinoma. Praeiname pro geltonai žydintį „pagalėlį“ ir pagalvojame – „ne
pakankamai gražus, kad skinčiau“, o kad tai - vaistas, nežinome.
bet retai, be to, nėra žinoma. Praeiname pro geltonai žydintį „pagalėlį“ ir pagalvojame – „ne
pakankamai gražus, kad skinčiau“, o kad tai - vaistas, nežinome.
Daugelio tautų liaudies medicinoje ji labai vertinama ir naudojama kaip arbata. Gydymos vrškinimo
trakto ligos, ypač kepenų-tulžies takų uždegimai, akmenys, cirozė, kolitai, įvairios žarnyno bėdos.
Išoriškai naudojama ir žaizdų plovimui – skalaujama gerklė esant anginai, furunkulams, sunkiai
gyjančioms žaizdoms.
trakto ligos, ypač kepenų-tulžies takų uždegimai, akmenys, cirozė, kolitai, įvairios žarnyno bėdos.
Išoriškai naudojama ir žaizdų plovimui – skalaujama gerklė esant anginai, furunkulams, sunkiai
gyjančioms žaizdoms.
100g lapų paverdamami 1 litre vandens, kol pusė nugaruoja, nuoviras atvėsinamas, pridedama
medaus ir naudojama gerklės skalavimui esant užkimimui. Rekomenduojama tiems, kuriems tenka
daug ir įtemptai kalbėti, dainuoti (lektoriams, dainininkams, politikams ir pan.)
medaus ir naudojama gerklės skalavimui esant užkimimui. Rekomenduojama tiems, kuriems tenka
daug ir įtemptai kalbėti, dainuoti (lektoriams, dainininkams, politikams ir pan.)
Populiariausias šis augalas bulgarų liaudies medicinoje. Jos trauktine naudojama visų kepenų ligų
atvejais – esant geltai, akmenligei, cirozei, taip pat viduriavimui. Gera „valanti“ priemonė esant
lėtiniams išbėrimams. Stabdo vidinius kraujavimus - gimdos, plaučių. Moterims tinka esant žaizdoms gimdos kaklelyje. Padeda išvaryti ir parazitus.
atvejais – esant geltai, akmenligei, cirozei, taip pat viduriavimui. Gera „valanti“ priemonė esant
lėtiniams išbėrimams. Stabdo vidinius kraujavimus - gimdos, plaučių. Moterims tinka esant žaizdoms gimdos kaklelyje. Padeda išvaryti ir parazitus.
Paprastai naudojama arbata – 1 valgomasis šaukštas vienai stiklinei vandens, paverdama uždarame
inde 2-3min. leidžiama pastovėti 2-3val., geriama po trečdalį stiklinės triskart per dieną.
inde 2-3min. leidžiama pastovėti 2-3val., geriama po trečdalį stiklinės triskart per dieną.
Lapai puiki pagalba sergant mažakraujyste, reumato, kepenų cirozės, tulžies sąstovio, blužnies ligomis. Kiekvienas galėtų du kartus per metus pasiruošti vaistinių dirvuolių vonia. Vaikai, sergantys skleroderma, turėtų maudytis dirvuolių vonioje. Dr. Schierbaumas
sako: ilgesnį laiką kasdien tris kartus per dieną geriant puodelį vaistinių dirvuolių arbatos galima išgydyti širdies, skrandžio, žarnyno ir plaučių išsiplėtimą, inkstų ir šlapimo puslės ligas. Nuo išsiplėtusių venų vaistinių dirvuolių tepalas, aliejus. Kompresai ant sunkiai gyjančių žaizdų, skaudulių. Vyno trauktine gydomas tulžies puslės uždegimas, peršalimas. Vartojama, kaip organizmą tonizuojanti, stiprinanti priemonė.
Arbatos ruošimas:
arbatinį šaukštelį susmulkintos dirvuolės žolės užplikome 250 g vandens ir trumpai palaukiame, kol pritrauks.
Skalavimui ir kompresui:
6 valgomus šaukštus susmulkintos žolės užplikome 1 litru vandens ir dar 3 min. pakaitiname ant silpnos ugnies. 4 val. laikome šiltoje vietoje, po to nukošiame. Naudojame skalavimui, kompresui.
Vyno ištrauka:
100 g susmulkintos žolės užpilame 1 litru balto vyno, laikome tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytame inde, periodiškai supurtydami. Po 3 savaičių vartojame po 1 valgomą šaukstą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Tepalo arba aliejaus paruošimas:
Rieškutė susmulkintos žolės sumaišoma su 250 g riebalų (aliejaus arba taukų).
Jeigu aliejaus ištrauka, tai prikimštą butelį užpilti alyvuogių aliejumi ir 14 dienų laikyti šiltai vis papurtant, o jeigu su riebalais, tai į įkaitintus riebalus sudėti susmulkintą žolę ir palikti
per naktį, kad pritrauktų, ryte pakaitinti ir perkošti.
Siauralapis gaurometis (ožkarožė)
Lotyniškas pavadinimas:
Chamerion angustifolium
Siauralapiai gauromečiai yra daugiamečiai, 1,2-2 m. aukščio augalai, dažniausiai aptinkami miškų kirtavietėse, degvietėse, pamiškėse, sausuose šlaituose, pakelėse, apleistuose karjeruose.Atvirose vietose siauralapiai gauromečiai sudaro sąžalynus, o retokuose miškuose neretai auga
pavieniui arba nedideliais guotais. Paprastai augalai įsikuria sausokame, vandenį lengvai praleidžiančiame, tačiau azoto turtingame dirvožemyje. Paplitę visoje Lietuvoje, bet dažniausi ir didžiausius sąžalynus sudaro pietinėje bei rytinėje šalies dalyje.
pavieniui arba nedideliais guotais. Paprastai augalai įsikuria sausokame, vandenį lengvai praleidžiančiame, tačiau azoto turtingame dirvožemyje. Paplitę visoje Lietuvoje, bet dažniausi ir didžiausius sąžalynus sudaro pietinėje bei rytinėje šalies dalyje.
Lietuvoje siauralapius gauromečius žmonės dažniausiai vadino ožkarožėmis, kai kur-kazokais. XIX a. pabaigoje Laurynas Ivinskis, kūręs pavadinimus daugeliui augalų, pasiūlė vadinti juos garomečiais. Tokį vardą jis sugalvojo ne veltui: kai atsidaro subrendę vaisiai, iš jų išsiverčia smulkios, baltais plaukeliais apaugusios sėklos. Net silpnam vėjeliui papūtus, pūkuotos sėklos pakyla ir susidaro įspūdis, kad iš sąžalyno kyla balti garai. Vėliau L.Ivinskio pasiūlytas pavadinimas truputį pakeistas ir augalus imta vadinti gauromečiais. Šis pavadinimas irgi taiklus- vėjo nešiojami plaukuotų vaisių gumulai primena gaurų kuokštus.
Liaudies medicinoje siauralapio gauromečio nuoviras ar antpilas vartojami organizmui stiprinti, spazmams atpalaiduoti, kraujavimui stabdyti, kaip raminamieji, atpalaiduojamieji vaistai. Kai kuriose Vidurio Europos šalyse siauralapiais gauromečiais gydomos prostatos ligos. Nuplikytų lapų kompresai padeda nuo burnos opų. Lapų antpilas ir ekstraktas pasižymi uždegimus slopinančiomis savybėmis. Tačiau literatūroje nurodoma, kad šių augalų preparatai gali sukelti mieguistumą, sulėtinti reakciją. Nuluptos siauralapių gauromečių šaknys liaudies medicinoje naudojamos kaip išoriniai vaistai odos ligoms gydyti, niežuliui malšinti.
Jauni siauralapių gauromečių švieži lapai ir ūgliai naudojami salotoms, o virti ar troškinti valgomi kaip daržovės. Anksti pavasarį dygstantiems ūgliams būdingas malonus salsvas kvapas ir skonis. Vasarą maistui vartojami jauni žiedynai su žiedpumpuriais. Jų dedama į salotas ir mišraines. Jauni lapai truputį laisvina vidurius, tačiau nepatariama jų valgyti vienų. Visose siauralapių gauromečių dalyse daug A ir C vitaminų. Jauni lapai ir ūgliai skoniu primena smidrus.
Sibire ir Rytų Azijos šalyse iš šviežių arba truputi fermentuotų ir išdžiovintų siauralapių gauromečių lapų verdama kvapni ir malonaus skonio arbata, jų dedama į kitų arbatžolių mišinius.
Siauralapių gauromečių žiedai išskiria daug nektaro, juos gausiai lanko bitės. Teigiama, kad tankiame, 1ha plotą užimančiame sąžalyne augantys gauromečiai išskiria apie 300kg nektaro. Medus iš šių augalų nektaro būna skaidrus, žalsvo atspalvio, malonaus skonio ir kvapo.
Visose augalo dalyse esama flavonoidų, raugų, alkaloidų, gausu vandenyje tirpių angliavandenilių(gleivių). Iš stiebų galima gauti grubaus pluošto, tinkamo virvėms vyti.
Receptai su šia vaistažole:
Sergant skrandžio opalige
- Valgomąjį šaukštą džiovintos ir susmulkintos siauralapio gauromečio žolės užpilti 300 ml. verdančio vandens. Po valandos nukošti. Gerti po 100 ml. 3 kartus per dieną po valgio.
Sergant virškinamojo trakto ligomis
- Imti po valgomąjį šaukštą džiovintų siauralapio gauromečio lapų, vaistinės ramunės ir mažalapės liepos žiedų. Viską gerai sumaišyti, 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio supilti į termosą ir užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Po 2val nukošti. Gerti po stiklinę (200 ml.) 2 kartus per dieną.
Gauromečio lapų kompresas
- Saują žalių siauralapio gauromečio švariai nuplautų lapų užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens ir tuoj nusunkti. Košelę sukrėsti į drobinį maišelį, uždėti ant skaudamos vietos ir šiltai pridengti. Kompresą keisti kas 2- 3val.
Pušis - ne tik miško puošmena
Žiemą pušynų oras gerina kraujospūdį ir kraujotaką. Užtat sergantieji hipertenzija bei kitomis širdies ligomis žiemą pušynuose jaučiasi geriau nei vasarą, o gegužės mėnesį pušims žydint, spygliuočių miške širdininkai taip pat jaučiasi neblogai.
Apie pušį sukurta daug pasakojimų ir legendų, jos sakai milijonus metų išgulėję žemės gelmėse virsta gintaru, iš kurio gaminamas vitaminas D.
Gydomasis poveikis: Pušies spinduliavimas yra naudingas, stiprina plaučius ir gali skatinti geras savybes. Pušis priskiriama prie ugnies medžių ir stiprina, kaip ir daugelis kitų spygliuočių, gyvybinių jėgų ugnies - elektros aspektus žmonėms, kurie jaučia energijos stoką ir apatiją. Ji grąžina į sielą šviesą ir gyvenimo džiaugsmą, išsklaido liūdesį ir širdgėlą, išlaisvina nuo gyvenimą gniuždančios savigraužos.Turėdama sielą sušildančią galią ji gali nuritinti akmenį nuo širdies, išvaduoti nuo kaltės jausmo, nesugebėjimo atleisti.
Dirginantis spyglių poveikis gali praversti: ant skaudamų sąnarių dedami spyglių kompresai, aplikacijos, triname spyglių ištraukomis, daromos vonelės. Čia didelio gudrumo nereikia, not E.Šimkūnaitės, pribraukei į kubiluką spyglių, užpylei karšto vandens - merk kojas ir rankas. Smulkiai sukapotų spyglių, pašutintų užsidėti ir tokiose vietose, kurias įmerkti nepatogu: ant peties, klubo, sprando. Šiltai apgaubus palaikyti pusvalandį. Užrišus vaškuotu kailiu (plaukais į išorę), o dabar klijuojate polietileno plėvele, tokį kompresą galite kelias valandas laikyti. Taip pat susmulkintus spyglius supilti į maišelį iš reto audinio, bet kad kapojai neišlystų. Pašildytas maišelis lengvai pritvarstomas prie skaudžios vietos - veikimas kompleksinis: mechaninis, šiluminis ir eterinių aliejų.
Pasirišus patogią ant skaudamo sąnario uždėti plono veltinio iškarpą, užpilama lydyto vaško tiek, kad ne tik įsigertų, bet ir kokio milimetro sluoksneliu laikytųsi. Kai vaškas pradeda stingti, sodriai užberiame smulkių kapotų ar maltų spyglių. Štai ir aplikacija. Laikoma iki kelių valandų.
Žiemos šėkas buvo ir gali būti mūsų draugas, tik patys turime būti nuovokūs.
Liaudies medicinoje pušų pumpurų nuoviru gydomas bronchitas reumatas, skatinamas tulžies išsiskyrimas.
Pušies spyglių stiprybės gėrimas
1
4 stiklinės maltų žiemos spyglių;
700 šalto vandens;
1 šaukštelis citrinos sulčių.
Užpilti spyglius šaltu vandeniu, supilti citrinos sultis. Laikyti 3 dienas tamsioje vietoje. Po to perkošti. Gerti po 100 gramų 3 kartus dienoje.
2
2 šaukštai maltų, žiemos metu skintų pušų spyglių;
250 šilto vandens.
Užpilti spyglius šiltu vandeniu. Palaikyti 2-3 valandas tamsoje. Perkošti. Po 15 ml kas 2-3 valandas išgerti. Naudoti anemijos gydymui.
3
5 šaukštai maltų žiemos pušies spyglių;
500 gr vandens.
Virti 10 minučių ant lėtos ugnies. Palikti pastovėti 8-10 valandų. Nukošti. Gauta skystį išgerti per dieną dalimis. Valo organizmą. Ypatingai reikėtų panaudoti žmonėms, gavusiems radiacijos.
Voniai
3stiklinės maltų spyglių;
10 litrų vandens.
5 minutes virti. Vonia veikia raminančiai. Gydo nušalimus, sąnarių ligas, reumatą.
Norint nudažyti audinį gelsvai ruda spalva - tiks pušų spygliai. Mūsų senoliai gražiai nudažydavo audinius, gal ir mes pabandykime. Sėkmės jums.
NUO SĄNARIŲ SKAUSMŲ- RAKTAŽOLĖS
Jeigu turite polinkį sąnarių ligoms arba jau kenčiate skausmus, ilgą laiką gerkite raktažolių arbatą (po dvi stiklines kasdien). Vienai stiklinei arbatos reikia imti du arbatinius šaukštelius džiovintų raktažolių ir pavirinti 8-10 min.; tada nukošti ir pasaldinti medumi. Galima paruošti raktažolių šaknų nuovirą: stiklinei vandens reikės dviejų valgomųjų šaukštų žaliavos. Raktažolėse esantys saponinai neutralizuoja nereikalingą šlapimo rūgštį, kuri dažniausiai aštrių kristalėlių pavidalu kaupiasi sąnariuose ir sukelia labai stiprius skausmus. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriems žmonėms raktažolių preparatai gali sukelti alergiją. Tokiu atveju rekomenduojama gerti dilgėlių arbatą (du valgomuosius šaukštus džiovintų dilgėlių lapų reikia užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 5 min., kad prisitrauktų).
Jeigu turite polinkį sąnarių ligoms arba jau kenčiate skausmus, ilgą laiką gerkite raktažolių arbatą (po dvi stiklines kasdien). Vienai stiklinei arbatos reikia imti du arbatinius šaukštelius džiovintų raktažolių ir pavirinti 8-10 min.; tada nukošti ir pasaldinti medumi. Galima paruošti raktažolių šaknų nuovirą: stiklinei vandens reikės dviejų valgomųjų šaukštų žaliavos. Raktažolėse esantys saponinai neutralizuoja nereikalingą šlapimo rūgštį, kuri dažniausiai aštrių kristalėlių pavidalu kaupiasi sąnariuose ir sukelia labai stiprius skausmus. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriems žmonėms raktažolių preparatai gali sukelti alergiją. Tokiu atveju rekomenduojama gerti dilgėlių arbatą (du valgomuosius šaukštus džiovintų dilgėlių lapų reikia užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 5 min., kad prisitrauktų).
šaltinis - medicinavisiems.lt
GYDOMOSIOS ŽOLELĖS IŠ GAMTOS
Žolelių gydomosios savybės jau buvo žinomos gilioje senovėje. Ir dabar ne vien liaudiška, bet ir tradicinė medicina neapsieina be vaistažolių, jos įeina į daugelio vaistų sudėtį. Kadangi žolelės auga visai šalia mūsų – miškuose, pievose – galime lengvai jas susirinkti, tai kodėl tuo nepasinaudojus, nepaėmus iš gamtos visa, kas geriausia, ir nepastiprinus savo sveikatos. Reikia tik trupučio žinių ir laiko.
Turbūt dažniausiai tenka matyti pakelėse augančius šalpusnius, dar kokį vieną kitą česnaką užsiauginame. Neretai dažno žinios apie vaistinius augalus tuo ir baigiasi. Vaistažolės – tai ne vien žolelės, į šią sąvoką įeina kur kas daugiau: tai gali būti ir pušų šakelės su spygliais, kankorėžiai, kaštonai, alijošius ir net ąžuolų ar beržų žievė bei sakai. Ir visų šių gėrybių galime lengvai susirinkti patys, tai net nekainuoja. Vaistažolių rinkimui svarbios oro sąlygos, nesvarbu, ar tai būtų čiobrelis, ar medžio žievė. Geriausia rinkti po pietų ir tuomet, kai oras sausas, o dangus giedras, tik šaknis galima ir darganotu oru. Žieves geriausia rinkti pavasarį, pumpurus – žiemą, žiedus – žydėjimo pradžioje, lapus ir žoles – žydėjimo metu, uogas – vos prisirpus. Vaistažolės renkamos nuo kovo iki spalio mėnesio, išskyrus pumpurai renkami žiemą, kai augalui ramybės periodas (tik pušų pumpurai renkami anksti pavasarį).
Apie pavasarines vaistažoles pakalbėsime kituose straipsniuose, o dabar ruduo, artinasi gripas, tad dar galite spėti prisiruošti žiemai vaistažolių atsargų. Svarbiausia pasirinkti vietas, kur nebūtų užterštas oras. Jokiu būdu vaistažolių nerinkite pakelėse, kur važiuoja automobiliai ir jų išmetamieji produktai patenka ant augalų. Rinkitės vandens telkinių pakrantes, miškus, pievas, pelkes, laukus ir krūmus. Tiesa, kai kurių vaistažolių, tokių kaip kmynas, raudonėlis, melisa, valerijonas ir kitų, galima ir užsiauginti. Pastarasis, valerijonas, yra renkamas rugsėjį ir spalį. Vyraujant rudeninėm depresijom, nerimui, užklupus nervinei įtampai, ši vaistažolė tikrai pagelbės. Taip pat valerijonas stabdo viduriavimą, pilvo pūtimą ir skausmą. Panašiomis gydomosiomis savybėmis pasižymi ir didžioji varnalėša. Ji taip pat renkama vėlyvą rudenį. Iš lapų padaryti kompresai gydo įvairiausias odos ligas, dar naikina spuogus ir pleiskanas. Naudojami ir varnalėšos lapai – iš jų spaudžiamos sultys, tačiau svarbiausia dalis yra šaknys. Mūsų daržuose ir soduose gyvenantis augalas, dažniausiai atpažįstamas kaip piktžolė, yra labai puiki vaistažolė – tai paprastasis varputis. Jį taip pat galima rinkti rudenį. Šakniastiebiai gydo įvairiausias kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto ligas. Dažna lapinė daržovė mūsų daržuose yra valgomoji rūgštynė, tačiau iš jos galima pasigaminti ne vien gardžią sriubą, kurioje gausu vitamino C, bet ir vaistą. Iš šaknų pagamintas nuoviras skatina tulžies išsiskyrimą, stabdo viduriavimą, hemorojinį kraujavimą, gydo kai kurias plaučių ligas. Ištisus metus galima rinkti paprastosios pušies šakeles su spygliais, kankorėžius. Visos augalo dalys naudojamos tik išoriškai. Spyglius, užpylus verdančiu vandeniu, galima naudoti kaip eukaliptą – kvėpuoti garais, esant peršalimui, kvėpavimo trakto ligoms. Net iki pat lapkričio mėnesio galima rinkti ir morkas. Ši daržovė turbūt neišvengia nė vieno daržo lysvės, o tai, pasirodo, ir vaistinis augalas. Įdomu, jog naudoti galima ne tik žemėje esančią dalį, bet ir lapus, kurie yra labai maistingi, turi daug organizmui reikalingų naudingųjų medžiagų. Juos ruošti reikia kaip špinatus. Jei kamuoja rėmuo, vidurių pūtimas ar užkietėjimas, – sugriaužkite morką.
Tiesa, naudojant vaistinius augalus taip pat reikia imtis tam tikrų atsargumo priemonių. Jei naudosite kaulažolę, didžiąją ugniažolę, pievinę šilagėlę, kiaulpienę, kmynus ir daugelį kitų, geriau pasikonsultuokite su gydytoju, ar jūsų sveikatos būklei dar labiau nepakenks, mat vienos žolelės sukelia alergines reakcijas, kitos pernelyg skatina viduriavimą, o štai didžioji ugniažolė yra apskritai labai nuodingas augalas, tad vartojamas tik išoriškai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)