Kai mėnulis “auga“ - nuo jaunaties iki pilnaties - skysčiai teka aukštyn, o augalai sparčiai auga. Tuo metu labai palanku juos persodinti, ypač tuos, kurie turi nedidelę šaknų sistemą, bet gausią lapiją. Kuo arčiau pilnatis, tuo prasčiau augalai prigyja, tačiau per pilnatį surinktas uogų ir vaisių derlius būna ypač kokybiškas.
Mėnuliui keliaujant per žemės ženklus (Jautis, Mergelė, Ožiaragis), rekomenduotina persodinti augalus, bet tik ne pirmąsias dvi Jaunaties Mėnulio paras.
Dieną iki pilnaties piko ir porą dienų po jo, nejudinkite augalų. Net ir nugenėti medžiai gali nudžiūti.
Nuo pilnaties iki jaunaties, kai mėnulis dyla, o skysčiai teka žemyn, augalai poilsiauja. Šiuo metu geriau nejudinti šaknų, augalų nepersodinėti, bet labai tinka formuoti kerą, genėti. Mėnuliui visai sudilus tinka naikinti kenkėjus, purenti žemę, ruošti žemių mišinius.
Delčia taip pat yra ir derliaus rinkimo, atsargų ruošimo metas. Pievelė nupjauta šiuo metu, ypač jei Mėnulis vandens ženkle (Žuvies, Vėžio, Skorpiono), bus tanki, lėtai augs ir netgi nupjautos žolės surinkti nereikės, žemė ją pasiims pati.
SODININKO MĖNULIO KALENDORIUS2012 METAMS
Kalendorius sudarytas pagal mėnulio fazes ir planetų išsidėstymąKalendoriuje nurodytos tik pačios aktyviausios dienos sodo darbams uždarame ir atvirame grunte 2012 metai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Palankiausios dienos daržovių sėjai, sodinimui, persodinimui 3; 13; 30 4; 6; 9; 13; 14; 18; 25; 27; 29 1; 3; 10; 16; 25; 29; 31 6; 9; 12; 16; 23; 24; 26; 27 8; 9; 10; 15; 19; 25; 29; 31 1; 6; 7; 11; 13; 21 22 12 19; 20; 22; 29 Palankiausios dienos prieskoninių augalų, žalumynų sėjai ir sodinimui 13 4; 13; 14 4; 7; 14; 24; 31 24 4; 6; 8; 29 13 22 22; 29 Palankiausios dienos gėlių, vijoklinių ir dekoratyvinių augalų sodinimui ir persodinimui 13; 31 11; 12; 27 5; 7; 9; 17; 26 4; 24; 25; 29 1; 4; 29; 30 1; 13 10; 17; 22; 29 Palankiausios dienos augalų tręšimui 4; 9; 16; 27 1; 10; 14; 18; 23; 28 11; 20; 25; 28 5; 8; 18; 28 1; 5; 10; 14 2; 16; 18; 26; 29 7; 8; 11; 14; 18; 22 4; 5; 8; 13; 14; 15; 22; 23 10; 24 Palankiausios dienos piktžolių naikinimui, medžių ir krūmų genėjimui, augalų pikiavimui 5; 15; 27 11; 17; 20 18 3; 8; 14 6; 10 3; 29; 30 2; 8; 9; 13; 18 Palankiausios dienos kenkėjų naikinimui ir ligų profilaktikai 11 15; 16 12; 18 10; 15 11; 17 5; 8; 17; 18; 23; 29 2; 5; 9; 10; 11; 29 6; 11; 14 3; 4; 9; 14; 25 Nepalankiausios dienos bet kokiems darbams su dirva ir augalais 10; 22 7; 20; 21 8; 13; 21; 23 1; 2; 14; 19; 21 7; 16; 21 4; 12; 19; 24 4 17; 26; 31 1; 15; 27; 30 Palankiausios dienos derliaus rinkimui 12; 17; 21; 28; 29; 30 1; 7; 8; 9; 10; 16; 19; 20; 24; 25; 27; 28 5; 6; 11; 12; 21; 26
2012 metai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Palankiausios dienos daržovių sėjai, sodinimui, persodinimui 3; 13; 30 4; 6; 9; 13; 14; 18; 25; 27; 29 1; 3; 10; 16; 25; 29; 31 6; 9; 12; 16; 23; 24; 26; 27 8; 9; 10; 15; 19; 25; 29; 31 1; 6; 7; 11; 13; 21 22 12 19; 20; 22; 29 Palankiausios dienos prieskoninių augalų, žalumynų sėjai ir sodinimui 13 4; 13; 14 4; 7; 14; 24; 31 24 4; 6; 8; 29 13 22 22; 29 Palankiausios dienos gėlių, vijoklinių ir dekoratyvinių augalų sodinimui ir persodinimui 13; 31 11; 12; 27 5; 7; 9; 17; 26 4; 24; 25; 29 1; 4; 29; 30 1; 13 10; 17; 22; 29 Palankiausios dienos augalų tręšimui 4; 9; 16; 27 1; 10; 14; 18; 23; 28 11; 20; 25; 28 5; 8; 18; 28 1; 5; 10; 14 2; 16; 18; 26; 29 7; 8; 11; 14; 18; 22 4; 5; 8; 13; 14; 15; 22; 23 10; 24 Palankiausios dienos piktžolių naikinimui, medžių ir krūmų genėjimui, augalų pikiavimui 5; 15; 27 11; 17; 20 18 3; 8; 14 6; 10 3; 29; 30 2; 8; 9; 13; 18 Palankiausios dienos kenkėjų naikinimui ir ligų profilaktikai 11 15; 16 12; 18 10; 15 11; 17 5; 8; 17; 18; 23; 29 2; 5; 9; 10; 11; 29 6; 11; 14 3; 4; 9; 14; 25 Nepalankiausios dienos bet kokiems darbams su dirva ir augalais 10; 22 7; 20; 21 8; 13; 21; 23 1; 2; 14; 19; 21 7; 16; 21 4; 12; 19; 24 4 17; 26; 31 1; 15; 27; 30 Palankiausios dienos derliaus rinkimui 12; 17; 21; 28; 29; 30 1; 7; 8; 9; 10; 16; 19; 20; 24; 25; 27; 28 5; 6; 11; 12; 21; 262012 metai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Palankiausios dienos daržovių sėjai, sodinimui, persodinimui 3; 13; 30 4; 6; 9; 13; 14; 18; 25; 27; 29 1; 3; 10; 16; 25; 29; 31 6; 9; 12; 16; 23; 24; 26; 27 8; 9; 10; 15; 19; 25; 29; 31 1; 6; 7; 11; 13; 21 22 12 19; 20; 22; 29 Palankiausios dienos prieskoninių augalų, žalumynų sėjai ir sodinimui 13 4; 13; 14 4; 7; 14; 24; 31 24 4; 6; 8; 29 13 22 22; 29 Palankiausios dienos gėlių, vijoklinių ir dekoratyvinių augalų sodinimui ir persodinimui 13; 31 11; 12; 27 5; 7; 9; 17; 26 4; 24; 25; 29 1; 4; 29; 30 1; 13 10; 17; 22; 29 Palankiausios dienos augalų tręšimui 4; 9; 16; 27 1; 10; 14; 18; 23; 28 11; 20; 25; 28 5; 8; 18; 28 1; 5; 10; 14 2; 16; 18; 26; 29 7; 8; 11; 14; 18; 22 4; 5; 8; 13; 14; 15; 22; 23 10; 24 Palankiausios dienos piktžolių naikinimui, medžių ir krūmų genėjimui, augalų pikiavimui 5; 15; 27 11; 17; 20 18 3; 8; 14 6; 10 3; 29; 30 2; 8; 9; 13; 18 Palankiausios dienos kenkėjų naikinimui ir ligų profilaktikai 11 15; 16 12; 18 10; 15 11; 17 5; 8; 17; 18; 23; 29 2; 5; 9; 10; 11; 29 6; 11; 14 3; 4; 9; 14; 25 Nepalankiausios dienos bet kokiems darbams su dirva ir augalais 10; 22 7; 20; 21 8; 13; 21; 23 1; 2; 14; 19; 21 7; 16; 21 4; 12; 19; 24 4 17; 26; 31 1; 15; 27; 30 Palankiausios dienos derliaus rinkimui 12; 17; 21; 28; 29; 30 1; 7; 8; 9; 10; 16; 19; 20; 24; 25; 27; 28 5; 6; 11; 12; 21; 26
012 metai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Palankiausios dienos daržovių sėjai, sodinimui, persodinimui 3; 13; 30 4; 6; 9; 13; 14; 18; 25; 27; 29 1; 3; 10; 16; 25; 29; 31 6; 9; 12; 16; 23; 24; 26; 27 8; 9; 10; 15; 19; 25; 29; 31 1; 6; 7; 11; 13; 21
šaltinis-/www.walnuts.lt/
2011 metai
Palankios dienos/KOVAS
012 metai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Palankiausios dienos daržovių sėjai, sodinimui, persodinimui 3; 13; 30 4; 6; 9; 13; 14; 18; 25; 27; 29 1; 3; 10; 16; 25; 29; 31 6; 9; 12; 16; 23; 24; 26; 27 8; 9; 10; 15; 19; 25; 29; 31 1; 6; 7; 11; 13; 21
šaltinis-/www.walnuts.lt/
2011 metai
Palankios dienos/KOVAS
Lapinių augalų sėjimas, sodinimas ir persodinimas
(salotos, petražolės, vasariniai kopūstai, vaistiniai augalai ir t.t) * 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20
Vaisinių augalų sėjimas, sodinimas ir persodinimas
(pomidorai, moliūgai, pupelės, žirniai, ž.kopūstai, daug.gėlės,braškės ir t.t.) * 14,15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 26, 27
Šakniavaisių sėjimas, sodinimas ir persodinimas
(bulvės, morkos, ridikai, topinambai, svogūnai, medžiai, krūmai, cikorija ir t.t.) * 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 26, 27
Augalų tręšimui 2; 5; 15; 23; 26
Kenkėjų ir ligų naikinimui 12; 16; 24; 30
NEpalankios sėjai, sodinimui bei persodinimui 1-8, 16, 17, 25, 31
Palankios dienos/BALANDIS
Lapinių augalų sėjimas, sodinimas ir persodinimas
(salotos, petražolės, vasariniai kopūstai, vaistiniai augalai ir t.t) * 5, 6, 7, 8, 9, 10, 14, 15, 16, 17
Vaisinių augalų sėjimas, sodinimas ir persodinimas
(pomidorai, moliūgai, pupelės, žirniai, ž.kopūstai, daug.gėlės,braškės ir t.t.) * 6, 8, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23
Šakniavaisių sėjimas, sodinimas ir persodinimas
(bulvės, morkos, ridikai, topinambai, svogūnai, medžiai, krūmai, cikorija ir t.t.) * 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 27, 28
Augalų tręšimui 1, 11, 27
Kenkėjų ir ligų naikinimui 4, 8, 9, 12, 19, 22, 27
NEpalankios sėjai, sodinimui bei persodinimui 2, 3, 12, 13, 20, 21, 30
Palankios dienos/GEGUŽĖ
Lapinių augalų sėjimas, sodinimas ir persodinimas
(salotos, petražolės, vasariniai kopūstai, vaistiniai augalai ir t.t) * 6, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 21
Vaisinių augalų sėjimas, sodinimas ir persodinimas
(pomidorai, moliūgai, pupelės, žirniai, ž.kopūstai, daug.gėlės,braškės ir t.t.) * 7. 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20
Šakniavaisių sėjimas, sodinimas ir persodinimas
(bulvės, morkos, ridikai, topinambai, svogūnai, medžiai, krūmai, cikorija ir t.t.) * 12, 13, 14, 16, 17, 20, 21, 25, 26, 30
Augalų tręšimui 8; 16; 21; 25; 29
Kenkėjų ir ligų naikinimui 1; 11; 19; 23; 27; 31
NEpalankios sėjai, sodinimui bei persodinimui 2, 3, 4, 9, 10, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28
* - pačios palankiausios mėnesio dienos (paryškinta).
Kada ką sėti ar dirbti
Pomidorai yra ne tik skanūs, bet ir maistingi. Juose esama organinių rūgščių, mineralinių druskų, cukraus, karotino (provitamino A) ir net vitamino C. Tad pomidorus tikrai verta užsiauginti savo soduose, kad nors per vasarą ir rudeniop galėtume pasidžiaugti ir paskanauti natūralia produkcija. Tad kaip taisyklingai užsiauginti?
*Daigų kokybė – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gausų derlių. Geros kokybės daigai turi turėti 7–9 lapus, susiformavusį pirmą žiedyną, tvirtas šaknis. Tuomet geriau užsimegs pirmųjų kekių žiedai.
*Palankiausia temperatūra pomidorams yra 18–30 ºC. Kai šilumos mažiau nei 15 ºC, jie nustoja žydėti, o kai atvėsta iki 9 ºC – neauga. Kai pernelyg karšta (30–32 ºC), išleidžia plonus stiebus, turi smulkius lapus, meta žiedus. Ypač temperatūrų kaitai jautrūs neužgrūdinti, tik ką pasodinti prastai įsišakniję, jauni augalai.
*Lengvame priesmėlyje augančius pomidorus reikia gausiau tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Laistoma retai, bet gausiai pirmoje dienos pusėje šiltu, maždaug 20 ºC, vandeniu nešlapinant lapų. Kai temperatūra žemesnė nei 15 ºC, to daryti nereikia, nes šiltnamyje oras atvės dar 2–3 ºC.
*Palaisčius šiltnamį reikia išvėdinti. Augalai nebijo skersvėjo. Žiedai geriau apsidulkina, kai vėdinama intensyviai. Didžiausią derlių skinsime, kai ant kero bus 15–20 lapų.
*Pasodinus žydinčius daigus, neverta tikėtis ankstyvo derliaus. Kol jie prigyja, žiedai nubyra ir pirmųjų vaisių nebūna. Peraugę ir ištįsę sodinami gulsčiai, žemėmis apipilama ir dalis stiebo. Tuomet augalai išleidžia papildomas šaknis.
*Lauke augančių šiek tiek apšalusių pomidorų išrauti nebūtina. Lapai pamažu atsigaus. Iš naujų atžalų, išaugusių iš pažastų, išrenkama sveikiausia, stambiausia, tinkama stiebui formuoti.
*Šaltą pavasarį ne tik po priedangomis, bet ir šiltnamyje pradeda gelsti pomidorų lapai, jų apatinė pusė nusidažo sidabriškai melsva spalva (chlorozės požymiai). Vadinasi, iš nespėjusios kaip reikiant įšilti dirvos šaknys nepasisavina fosforo ir geležies. Taip gali nutikti, jei pasodinus į rūgštesnę dirvą pertręšiama azotu. Augalus reikia palaistyti daugiau fosforo turinčių kompleksinių trąšų tirpalu (0,2 proc.), fosforo rūgštimi parūgštintu vandeniu ar nupurkšti magnio bei geležies sulfatu (po 10 g / 10 l vandens).
*Jei šiltnamyje per sausas oras ar didelė drėgmės kaita, lapai sukasi vamzdeliu, būtina drėkinti orą.
*Jei pomidorai žydi, bet nemezga, trūksta drėgmės, per karšta arba atvirkščiai. Juos reikia aprūpinti vandeniu, sureguliuoti temperatūros kaitą, mažinti azoto trąšas.
*Ant vaisių atsiradusios juodos dėmės primena, kad pomidorai laistomi netinkamai, trūksta kalcio ar jis nepasisavinamas. Kai maža kalio, magnio ir per daug azoto, užauga tuščiaviduriai pomidorai.
* * * * * * * * * * * * * * * * *
Ar žinote, kad...
*... raudoni ar pradėję nokti pomidorai ilgiau nevysta sudėti viena eile, koteliais į viršų vėsioje (1–3 ºC) patalpoje.
*Rudenį nuskintus žalius vaisius geriausia suvynioti kiekvieną atskirai į popierių ir laikyti dėžėje ar šiaudais išklotoje pintinėje, tamsioje, 11–13 ºC šilumos patalpoje.
*Pomidorų sulčių nevalia laikyti metaliniame inde.
*Kad pomidorų tyrė atvirame inde ilgiau išliktų nesugedusi, ją reikia apiberti džiovintais krienų lapais.
*Odelė lengvai nusilupa, vaisius perliejus karštu vandeniu ar kelioms sekundėms į jį panardinus.
*Mažiau suskilę vaisiai genda, kai apibarstomi rupia druska.
IR DAR APIE POMIDORUS
Kada ką sėti ar dirbti
Agurkus sėjam trečią dieną po jaunaties, tada jie greit auga. Pasėti pilnaty geriau mezga, netuščiai žydi.
Žirniai sėjami trys dienos prieš ir po pilnaties.
Svogūnai - kad nebūtų žyduoliai, sodinami delčioje arba netgi sengalyje.
Kopūstai - geriausias laikas sėjimui - esant jaunam mėnuliui. Sodintų priešpilny galvos bus kietos ir nepus bet nedidelės, o delčioje - mažiau spragės sugadins.
Burokai - pasėti jaunaty, užaugina vešlius lapus, o sename - geras šaknis.
Bulvės - sodintos per delčią bus miltingesnės, sukrintančios. Įdomus gamtininkų pastebėjimas, jei eglių kankorėžiai pačiose viršūnėse - bulves reikėtų sodinti aukštesnėje vietoje, o jei kankorėžiai žemai - drėgnesnėse vietose.
Arti - geriausia kai mėnulis paskutiniam ketvirty. Išpurentame lauke bus mažiau piktžlolių.
Nederėtų sėti grūdines kultūras - per astronominę jaunatį t.y. kai dangus tuščias - bus varpos "užsimerkusios".
Šienauti reikėtų per pilnatį.
Kailinius žvėrelius pjauti - kad kailis būtų tvirtesnis - mėnulio sengalyje.
Veislei reikėtų palikti tuos gyvūnus, kurie atėjo į šį pasaulį per jaunatį.
Augalus džiovinimui pjauti per pilnatį tuomet jie būna kvapnesni bei ilgiau išlaiko aromatą.
Žirniai sėjami trys dienos prieš ir po pilnaties.
Svogūnai - kad nebūtų žyduoliai, sodinami delčioje arba netgi sengalyje.
Kopūstai - geriausias laikas sėjimui - esant jaunam mėnuliui. Sodintų priešpilny galvos bus kietos ir nepus bet nedidelės, o delčioje - mažiau spragės sugadins.
Burokai - pasėti jaunaty, užaugina vešlius lapus, o sename - geras šaknis.
Bulvės - sodintos per delčią bus miltingesnės, sukrintančios. Įdomus gamtininkų pastebėjimas, jei eglių kankorėžiai pačiose viršūnėse - bulves reikėtų sodinti aukštesnėje vietoje, o jei kankorėžiai žemai - drėgnesnėse vietose.
Arti - geriausia kai mėnulis paskutiniam ketvirty. Išpurentame lauke bus mažiau piktžlolių.
Nederėtų sėti grūdines kultūras - per astronominę jaunatį t.y. kai dangus tuščias - bus varpos "užsimerkusios".
Šienauti reikėtų per pilnatį.
Kailinius žvėrelius pjauti - kad kailis būtų tvirtesnis - mėnulio sengalyje.
Veislei reikėtų palikti tuos gyvūnus, kurie atėjo į šį pasaulį per jaunatį.
Augalus džiovinimui pjauti per pilnatį tuomet jie būna kvapnesni bei ilgiau išlaiko aromatą.
Pasiruoškime auginti pomidorus
Pomidorai yra ne tik skanūs, bet ir maistingi. Juose esama organinių rūgščių, mineralinių druskų, cukraus, karotino (provitamino A) ir net vitamino C. Tad pomidorus tikrai verta užsiauginti savo soduose, kad nors per vasarą ir rudeniop galėtume pasidžiaugti ir paskanauti natūralia produkcija. Tad kaip taisyklingai užsiauginti?Pomidorus patartina auginti arba lauke, arba šiltnamiuose. Visos pomidorų veislės yra labai derlingos, nuo sudygimo iki pirmųjų vaisių gali trukti nuo 110 iki 124 dienų. Ankstyvesnes veisles, atsparias šalčiui, galima auginti ir lauke, tačiau jų derlius nebus toks gausus ir geras, taip pat augalas nebus atsparus fotoftorozei. Nors derliaus gausa dažniausiai priklauso nuo atskiros veislės, mat yra ir labai ankstyvų bei duodančių puikų derlių.
Svarbiausia – daigų auginimas . Jei pomidorus planuojate auginti lauke, sėklas daigams jau galima pasėti balandžio pradžioje į kokį nors indelį arba net šiltnamį. Sėklas sėkite į negilias dėžutes, pasėtas sėklas geriausia užberti smulkiu žvyru ar smėliu. Pasėję, indelį uždenkite arba stiklu, arba polietileno plėvele, arba kokia kita medžiaga. Vos pasirodžius daigui, nuimkite uždangalą ir indą su pomidoriuku statykite ant saulės apšviestos palangės. Patartina laistyti dažnai, kad visą laiką inde būtų drėgna. Pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams, daigus reikia pikuoti 10×10 atstumu vienas nuo kito. Iš gerų daigų išauga didesnis pomidorų derlius.
Persodinimas į dirvą ir tolimesnė priežiūra. Pomidorus į daržą reikia sodinti, kai jau praeina šalnos. Jei dirva, į kurią ketinate sodinti, nėra labai derlinga, į iškastą pomidoro šakniai duobutę įberkite porą saujų pūdymo, įpilkite vieną litrą vandens ir tuomet sodinkite. Kai apdedate žeme, aplink kotelį dirvos paviršiuje padarykite įdubimą, kad laistant vanduo nenubėgtų į šalis. Palaistę, apiberkite tą vietą sausomis žemėmis, – tuomet ilgiau išsilaikys drėgmė. Pasodintus daigus patartina iš karto pririšti prie kuoliukų. Toliau augalus galima tręšti azotu, fosforu ir kaliu. Vienstiebiai pomidorai dažniausiai duoda ankstyvą ir gerą derlių. Vienstiebį augalą galima suformuoti nuskabant ir pašalinant pažastinius ūglius. Jei drėgmės nedaug, sausa, pomidorus patartina laistyti gausiai, bet retai. Palaisčius, kaip ir pradžioje, dirvą aplink stiebą mulčiuokite pūdiniu, durpėmis arba tiesiog apkaupkite sausomis žemėmis. Pomidorai dažniausiai prinoksta ne vienu metu, tad skinti juos reikia ne visus iš karto, o kas kiek dienų. Jei ne visi pomidorai nunoksta iki šalnų, net ir žalius juos galima sunokinti sudėjus į dėžes ir laikant gana vėsiai. Vieną nuo kito dėžėse pomidorus atskirkite.
Jei auginsite šiltnamyje. Daigus į šiltnamį reikia sodinti gegužės pirmojoje pusėje. Vėlgi, norint derlių gauti kuo anksčiau, auginkite pomidorus su vienu stiebu. Šiltnamyje patogiausia ne raišioti kiekvieną pomidorą atskirai prie kuolelių, bet rišti prie vieno virš visų ištempto špagato, vielos ar kokios virvės. Svarbu, kad per dieną šiltnamis labai neįkaistų, nes tuomet pomidorai blogai mezgasi, o pernelyg vėsiame ore sulėtėja vystymasis. Šiltnamius reikia gerai vėdinti, kad išvengtumėte nepageidaujamos drėgmės. Pomidorai laikas nuo laiko palaistomi ištirpintų mineralinių trąšų mišiniu: iki derėjimo amonio salietra, superfosfatu ir kalio sulfatu, derančius paliekite amonio salietra ir kalio sulfatu, tik kiekis turėtų būti dvigubai didesnis (dvidešimt gramų dešimčiai litrų vandens). Laistyti reikėtų tik saulėtą dieną, nes svarbu, kad iki vakaro pradžiūtų, kadangi ant drėgnų augalų daug lengviau plinta pomidorų ligos.
Pomidorų sėja prasideda
2012-02-28 15:09
Pomidorai („Lietuvos žinių" nuotr.)
Praėjo tie laikai, kai pomidorai buvo sezoninės daržovės. Geriausiu atveju juos skanauti pradėdavome pavasario pabaigoje. Dabar parduotuvių lentynose pomidorų galime rasti ištisus metus. Bet ar po stora luobele ir gražia išvaizda visada slepiasi malonus aromatas, geras skonis? Pasirodo, kad ne. Visai kas kita, kai nuraškai kvapų raudonšonį savo darže.
Kas lemia derlingumą?*Daigų kokybė – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gausų derlių. Geros kokybės daigai turi turėti 7–9 lapus, susiformavusį pirmą žiedyną, tvirtas šaknis. Tuomet geriau užsimegs pirmųjų kekių žiedai.
*Palankiausia temperatūra pomidorams yra 18–30 ºC. Kai šilumos mažiau nei 15 ºC, jie nustoja žydėti, o kai atvėsta iki 9 ºC – neauga. Kai pernelyg karšta (30–32 ºC), išleidžia plonus stiebus, turi smulkius lapus, meta žiedus. Ypač temperatūrų kaitai jautrūs neužgrūdinti, tik ką pasodinti prastai įsišakniję, jauni augalai.
*Lengvame priesmėlyje augančius pomidorus reikia gausiau tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Laistoma retai, bet gausiai pirmoje dienos pusėje šiltu, maždaug 20 ºC, vandeniu nešlapinant lapų. Kai temperatūra žemesnė nei 15 ºC, to daryti nereikia, nes šiltnamyje oras atvės dar 2–3 ºC.
*Palaisčius šiltnamį reikia išvėdinti. Augalai nebijo skersvėjo. Žiedai geriau apsidulkina, kai vėdinama intensyviai. Didžiausią derlių skinsime, kai ant kero bus 15–20 lapų.
*Pasodinus žydinčius daigus, neverta tikėtis ankstyvo derliaus. Kol jie prigyja, žiedai nubyra ir pirmųjų vaisių nebūna. Peraugę ir ištįsę sodinami gulsčiai, žemėmis apipilama ir dalis stiebo. Tuomet augalai išleidžia papildomas šaknis.
*Šaltą pavasarį ne tik po priedangomis, bet ir šiltnamyje pradeda gelsti pomidorų lapai, jų apatinė pusė nusidažo sidabriškai melsva spalva (chlorozės požymiai). Vadinasi, iš nespėjusios kaip reikiant įšilti dirvos šaknys nepasisavina fosforo ir geležies. Taip gali nutikti, jei pasodinus į rūgštesnę dirvą pertręšiama azotu. Augalus reikia palaistyti daugiau fosforo turinčių kompleksinių trąšų tirpalu (0,2 proc.), fosforo rūgštimi parūgštintu vandeniu ar nupurkšti magnio bei geležies sulfatu (po 10 g / 10 l vandens).
*Jei šiltnamyje per sausas oras ar didelė drėgmės kaita, lapai sukasi vamzdeliu, būtina drėkinti orą.
*Jei pomidorai žydi, bet nemezga, trūksta drėgmės, per karšta arba atvirkščiai. Juos reikia aprūpinti vandeniu, sureguliuoti temperatūros kaitą, mažinti azoto trąšas.
*Ant vaisių atsiradusios juodos dėmės primena, kad pomidorai laistomi netinkamai, trūksta kalcio ar jis nepasisavinamas. Kai maža kalio, magnio ir per daug azoto, užauga tuščiaviduriai pomidorai.
* * * * * * * * * * * * * * * * *
Ar žinote, kad...
*... raudoni ar pradėję nokti pomidorai ilgiau nevysta sudėti viena eile, koteliais į viršų vėsioje (1–3 ºC) patalpoje.
*Rudenį nuskintus žalius vaisius geriausia suvynioti kiekvieną atskirai į popierių ir laikyti dėžėje ar šiaudais išklotoje pintinėje, tamsioje, 11–13 ºC šilumos patalpoje.
*Pomidorų sulčių nevalia laikyti metaliniame inde.
*Kad pomidorų tyrė atvirame inde ilgiau išliktų nesugedusi, ją reikia apiberti džiovintais krienų lapais.
*Odelė lengvai nusilupa, vaisius perliejus karštu vandeniu ar kelioms sekundėms į jį panardinus.
*Mažiau suskilę vaisiai genda, kai apibarstomi rupia druska.
IR DAR APIE POMIDORUS
Pomidorų daigus patariama auginti lygių dalių perpuvusio mėšlo, durpių ir velėninės žemės mišinyje. Pomidorų sėjos laikas pasirenkamas pagal tai, kada ir kokiame šiltnamyje juos auginsite. Jei auginsite šildomame šiltnamyje, sėkite kovo mėnesio pradžioje. Jei nešildomas šiltnamis – kovo mėnesio viduryje ir vėliau.
Pomidorų daigai išlieka daigūs 7 — 9 metus, tačiau geriausiai sudygsta, o vėliau gausiausią derlių užaugina praėjusių metų pomidorų sėklos.
Dirvos mišinius, kuriuose auginsite pomidorų daigus, reikia paruošti dar rudenį ir per žiemą laikyti balkone. Likus 1 savaitei iki sėjos, dirvos mišinius reikia įnešti į šiltas patalpas ir patręšti, o dezinfekuojant pakaitinti orkaitėje. Pomidorų daigus patariama auginti įvairių rūšių dirvos mišiniuose.
1. Kruopščiai sumaišykite po 1 kibirą daržo ir velėninės žemės bei perpuvusio mėšlo ir 2 litrus medžių pelenų. Į šį kruopščiai sumaišytą dirvožemio mišinį suberkite truputį orkaitėje pakaitinto smėlio.
2. Sumaišykite 1 dalį durpių, 2 dalis per puvusio mėšlo ir truputį upių smėlio. Į 1 kibirą šio dirvožemio mišinio suberkite 0,5 litro medžio pelenų.
3. Sumaišykite po pusę kibiro daržo žemės ir perpuvusio mėšlo, 30 g superfosfato, 15 g karbamido ir 1 stiklinę medžio pelenų.
4. Sumaišykite 1 dalį perpuvusio mėšlo su 2 dalimis durpių ir trupučiu medžio pelenų.
5. Sumaišykite 1 dalį perpuvusio mėšlo su 2 dalimis durpių su superfosfatu ir medžio pelenais.
6. Sumaišykite 1 dalį velėninės žemės ir tiek pat smėlio, ir 2 dalis perpuvusio mėšlo.
Į 1 kibirą šio dirvožemio mišinio suberkite 2 stiklines medžio pelenų ir 4 valgomuosius šaukštus superfosfato.
Sėklas geriau sėti į dėžutes – medines ar plastikines. Prieš sėją dėžutes dezinfekuokite kalio permanganato tirpalu. Jas pripildykite durpių ir rupaus smėlio mišiniu (3:1). Prieš sėją durpių paviršių išlyginkite, palaistykite ir lengvai suspauskite. Pomidorų sėklas suberkite į marlės maišelį ir 15 minučių pamirkykite kalio permanganato tirpale (1 litre vandens ištirpinkite 1 g kalio permanganato). Išmirkytas sėklas kruopščiai praplaukite švariu vėsiu vandeniu. Pomidorų sėklas sėkite ne giliau kaip pusės centimetro gylyje ir užberkite plonu žemės sluoksniu, paliekite. Pasėjus dirvožemio spausti nereikia.
Po to dėžutes uždenkite plėvele, kad ne taip greitai išgaruotų drėgmė. Iki sudygimo plėvelę vis trumpam nuimkite – pravėdinkite. Pomidorų sėklos pradeda dygti 14-16 C temperatūroje, tačiau žemesnėje temperatūroje jos dygsta ilgiau. Po sėjos dėžutes laikykite šiltai 20-25 C temperatūroje. Tada pomidorai sudygsta vienodai. Praėjus 5-7 dienoms po sudygimo, dėžutes perneškite į šaltesnę vietą, kur dieną 12-15 C, o naktį 8-10 C. Tada geriau vystosi šaknys bei daigai neištįsta.
Vėsiau daigai tegul pabūna tol, kol suformuos antrąjį tikrąjį lapelį. Tik daigų neperlaistykite. Pirmąjį kartą pomidorų daigus reikia palieti, kai jie sudygsta, antrą kartą – po 2-3 savaičių, o trečiąjį kartą – prieš pomidorų daigų persodinimą į nuolatinę augimo vietą. Laistydami nepilkite vandens ant daigų lapelių, tik ant šaknų.
Norėdami turėti gražius daigus, juos vieną kartą per savaitę nupurkškite pieno tirpalu (pusę stiklinės pieno sumaišykite su 5 stiklinėmis vandens).
Kai pomidorų daigai užaugins antrąjį tikrąjį lapelį, juos reikia pikiuoti, persodinant į 10—12 cm gylio dėžutę, padalintą 7,5 x 7,5 cm skyriais į vazonėlius.
Pikiuojamus pomidorų daigus reikia persodinti į tokį pat dirvožemio mišinį, kuriame sėjote ir pomidorų sėklas. Talpose dirvožemio priberkite, palikdami 2 — 3 cm tarpus nuo talpų viršaus. Į kiekvieną skyrių ar vazoną, 2 cm gylyje, įdėkite po 2-3 superfosfato grūdelius. Dažniausiai pomidorų daigus tenka persodinti po sėjos praėjus 20 dienų. Kad vėliau pomidorų daigų šaknų sistema vystytųsi viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, persodinamiems daigams nugnybkite trečdalį jų šaknų ilgio. Persodintus pomidorų daigus paliekite silpnu kalio permanganato tirpalu, dirvožemį užberkite orkaitėje pakaitintu ir atvėsintu smėliu ir pabarstykite medžio pelenais. Jei taip padarysite, pomidorų daigų nepažeis juodasis puvinys. Likus 3 dienoms iki pomidorų daigų persodinimo, juos galima iškasti ir pamerkti stiklinėje vandens, kad paaugtų šaknų sistema, o vėliau pasodinti dėžutėse arba vazonėliuose. Jei taip padarysite, pomidorų daigus rečiau pažeis juodasis puvinys.
Persodintus pomidorų daigus pirmąsias 2 dienas reikia apsaugoti nuo saulės, o pernelyg ištįsusius daigus patręškite superfosfatu, o tuo pat metu patalpų oro temperatūrą sumažindami iki 12-15 C šilumos.
Jei pomidorų daigai auga normaliai, juos pirmąjį kartą patręškite po persodinimo praėjus 2 savaitėms.
Persodintus pomidorų daigus rytais reikia lieti sniego arba lietaus vandeniu.
Pomidorų daigus taip pat sveika lieti medžio pelenų antpilu: 1 valgomąjį šaukštą medžio pelenų užpilkite 1 litru verdančio vandens, leiskite nusistovėti parą laiko, nupilkite, praskieskite vandeniu iki 2 litrų.
Pomidorų daigus taip pat patariama lieti silpnu kalio permanganato tirpalu.
Persodintus pomidorų daigus reikia lieti 22 — 24 C šilumos vandeniu ar tirpalais.
Pirmąjį kartą persodintus pomidorų daigus patariama patręšti superfosfato tirpalu, praėjus 10 dienų po pikiavimo: 10 litrų vandens ištirpinkite 30 g superfosfato. Antrąjį kartą persodintus pomidorų daigus reikia patręšti, kai jie užaugina 3 —iąjį ir 5 — ąjį tikruosius lapelius paukščių mėšlo tirpalu (1:20), kuriame ištirpinkite kalio sulfato.
Pomidorų daigų priežiūra - jei pomidorų daigai augs šlapiame dirvožemyje, juos pažeis juodasis puvinys. Kol pomidorų daigai neužaugins pirmojo tikrojo lapelio, jų nereikia lieti, o reikia tik nupurkšti vandeniu. Vėliau daigus 1 kartą per savaitę reikia palieti kalio permanganato tirpalu ir medžio pelenų antpilu.
Jei ant pomidorų daigų pastebėsite pirmuosius ligų požymius, juos paliekite tamsiu kalio permanganato tirpalu. 10 litrų vandens ištirpinkite 3 g kalio permanganato, kurį laiką daigų neliekite, ant dirvožemio užberkite orkaitėje pakaitinto ir atvėsinto smėlio bei visus ligų pažeistus daigus išraukite,
Norėdami pomidorų daigus apsaugoti nuo virusinių ligų, pomidorus, užauginusius pirmąjį tikrąjį lapelį, nupurkškite liesu pienu: sumaišykite po 1 stiklinę vandens ir lieso pieno, į gautą mišinį įlašinkite 1—2 lašus jodo.
Pirmąsias 7 dienas pomidorų daigai dieną turi augti 10 —14C šilumoje, o naktimis — 11 —13C šilumoje. Vėliau pomidorų daigus auginkite 20C šilumoje.
Pirmosiomis 2 — 3 dienomis pomidorų daigai turi būti apšviesti visa parą, o vėliau – 16 valandų per parą.
Kad pomidorų daigai neištįstų - pagrindiniai faktoriai, lemiantys pomidorų daigų ištįsimą – tai šviesa ir šiluma. Pomidorų sudygimui reikalinga aukštesnė temperatūra (22-25?C), tačiau vėliau juos reikia auginti žemesnėje temperatūroje – apie 20?C dieną ir 18?C naktį.
Kai daigų augimo metu oro temperatūra aukšta, o ir drėgmės pakanka, daigai ištįsta, jų stiebai būna ploni. Užaugę daigai būna nekokybiški, lepūs. Daigai tįsta ir tada, kai augimo metu jiems nepakanka šviesos. Dažniausiai mėgėjai pomidorus sėja anksti (vasario mėnesį). Tuomet juos reikia papildomai šviesti. Sėkite pomidorus ne anksčiau nei kovo mėnesį, jei juos auginsite be papildomo apšvietimo. Kai tik daigai išdygsta, dėžutes statykite pačioje šviesiausioje vietoje. Daigai tįsta ir tada, kai jie auginami tankiai. Kai pomidorų lapai liečiasi, išstatykite daigus rečiau. Tada jie bus žemesni ir tvirtesni.
Dažnai būna tokia situacija, jog daigai jau užaugę, o oro sąlygos nėra tinkamos jų sodinimui į šiltnamį. Pirmiausia tokius daigus išstatykite rečiau ir nelaistykite. Laistykite tik pradėjus vysti lapams, taip pristabdysite tįsimą.
Lauke reikia sodinti tik pakankamai sutvirtėjusius, tačiau neperaugusius pomidorų daigus. Tačiau ką daryti, jei pomidorų daigai peraugo?
Peraugusių pomidorų stiebus reikia nupjauti trečiojo ar ketvirtojo lapo lygyje ir nupjautas daigų dalis pamerkti vandenyje. Po 1 savaitės vandenyje pamerkti pomidorų daigai išleis šaknis ir juos bus galima pasodinti žemėje.
KAIP UŽSIAUGINTI DU DERLIUS PER VASARĄ
Iš to paties ploto, auginant ankstyvąsias ir vėlyvąsias daržoves, per metus galima gauti net 2 derlius. Pasirodo tereikia protingai išnaudoti turimą žemės plotelį:
• Prieš auginant baklažanus, paprikas, pomidorus, pavasarį atšilus orams sėjama salotos, pipirnės, špinatai, ridikėliai.
• Liepos mėnesį į nuimtą ankstyvų daržovių vietą sėsėjama krapų, špinatų, ridikėlių, salotų, laiškinių svogūnų.
• Po ankstyvųjų brokolių, gūžinių, ropinių ir žiedinių kopūstų galima auginti žieminius ridikus, ropes.
• Po ankstyvųjų bulvių — brokolius, žiedinius ir ropinius kopūstus (vėlyvam rudeniui).
• Po žirnių — pipirnes, ridikėlius, salotas, špinatus rudeniui.
Lėtai augančių vėlyvųjų daržovių tarpueiliuose galima auginti greičiau augančias daržoves:
• Burokėlių, morkų, salierų tarpueiliuose auginama salotos, špinatai, pipirnės, ridikėliai, svogūnai laiškams.
• Salotas ir ridikėlius galima auginti ankstyvųjų ir vėlyvųjų gūžinių kopūstų tarpueiliuose.
• Gūžinius vėlyvuosius kopūstus kas antrą, trečią augalą galima sodinti į ankstyvuosius žiedinius kopūstus. Pastarųjų derlių nuėmus, auga vėlyvieji kopūstai.
• Agurkus, baklažanus, paprikas, tarp pomidorų, kukurūzų, žirnių.
• Daržovių lysvių pakraščiuose auginamos žalumyninės daržovės (pipirnės, ridikėliai, salotos, špinatai).
• Augalus, kuriems reikia daug šilumos, naudinga auginti tarp aukštesnių daržovių. Aukštosios daržovės sėjamos arba sodinamos kas 6—8 eilės šilumamegių daržovių.
Tik aišku, iš pradžių žemę reikėtų tinkamai paruošti:
Lysvėse surinkite augalines atliekas, išravėkite piktžoles, smulkiai supurenkite dirvą, kurios 1 kvadratinį metrą patręškite 150- 200 g medžių pelenais, išlyginkite žemės paviršių ir tik tada pakartotinai pasėkite daržoves. Jei dienos sausos, prieš daržovių sėją žemę paliekite.
AUGALAI KAIMYNAI
Augalų kaimynystė - kaip ir pas mus, su vienais kaimynais gerai sutariam, su kitais blogai.. o treti tiesiog neutralūs. Taip ir augalų pasaulyje yra geri kaimynai, blogi kaimynai ir neutralūs.
Taigi, mes apžvelgimi gerus ir blogus augalų (auginamų dažnam darže) kaimynus, o kas liks nepaminėta yra neutralūs kaimynai..
Taigi, mes apžvelgimi gerus ir blogus augalų (auginamų dažnam darže) kaimynus, o kas liks nepaminėta yra neutralūs kaimynai..
| Daržovės | GERI kaimynai | BLOGI kaimynai |
| Agurkai | Pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, saulėgrąžos, salotos, svogūnai, česnakai, kopūstai, pankoliai | Bulvės, ridikai, ridikėliai |
| Avietės | Pupelės, špinatai, salotos, svogūnai, česnakai | Kopūstai |
| Baklažanai | Pupelės, pupos, žirniai, bulvės, sojos pupelės | |
| Cukinija | Svogūnai, česnakai, kukurūzai | Bulvės |
| Česnakai | Runkeliai, braškės, pomidorai, salotos, cukinijos, moliūgai, porai, ropės, morkos, pastarnokai, agurkai, braškės | Žirniai, šparagai, pupelės, kopūstai, pupos |
| Bulvės | Pupos, pupelės, kukurūzai, kopūstai, krienai, baklažanai, špinatai | Moliūgai, agurkai, pomidorai, avietės, burokėliai, ropės, žirniai, daržovės, saulėgrąžos, cukinijos |
| Burokėliai | Kopūstai, salotos, ropės, pupelės, svogūnai, česnakai, pupos, žirniai, salotos | Bulvės, pupelės |
| Kopūstai | Špinatai, salierai, salotos, ridikėliai, ridikai, mangoldai, bulvės, krapai, burokėliai, ropės, pupos, pupelės, žirniai, braškės, agurkai | Svogūnai, česnakai, avietės |
| Krapai | Kopūstai | Morkos, pastarnokai |
| Krienai | Bulvės | |
| Kukurūzai | Bulvės, žirniai, pupelės, pupos, agurkai, moliūgai, cukinijos | |
| Moliūgai | Kukurūzai, svogūnai, česnakai | Bulvės |
| Morkos | Žirniai, salotos, česnakai, porai, svogūnai, pomidorai, ridikėliai, ridikai, pastarnokai, česnakai, pupelės, pupos | Krapai |
| Pastarnokai | Žirniai, salotos, svogūnai, porai, česnakai, pomidorai, ridikėliai, ridikai, morkos | Krapai |
| Petražolės | Pomidorai, šparagai, ridikai, ridikėliai, braškės | |
| Pomidorai | Svogūnai, česnakai, petražolės, šparagai, pupos, pupelės, morkos, pastarnokai, ridikai, ridikėliai, salotos, salierai, špinatai | Bulvės, pankoliai, žirniai |
| Porai | Svogūnai, salierai, morkos, pastarnokai | |
| Pupelės | Bulvės, morkos, agurkai, kopūstai, pomidorai, kukurūzai, salierai, salotos, runkeliai, griežčiai, ridikai, ridikėliai, mangoldai, agurkai, pupelės, braškės | Burokėliai, svogūnai, česnakai, pankoliai, ropės, kopūstai, saulėgražos, žirniai |
| Pupos | Bulvės, morkos, agurkai, kopūstai, pomidorai, salierai, salotos, burokai, ropės, ridikėliai, ridikai, kukurūzai | Svogūnai, česnakai, žirniai |
| Ridikai | Žirniai, salotos, pomidorai, špinatai, ridikai, pupelės, pupos, braškės, kopūstai, petražolės, morkos, pastarnokai | Agurkai |
| Ridikėliai | Žirniai, salotos, pomidorai, špinatai, ridikėliai, pupelės, pupos, braškės, kopūstai, petražolės, mangoldai, morkos, pastarnokai | Agurkai |
| Ropės | Kopūstai, salotos, burokėliai, pupelės, svogūnai, česnakai, pupos, žirniai, salotos | Bulvės, pupelės |
| Saulėgrąžos | Agurkai | Bulvės, pupelės |
| Salierai | Porai, pomidorai, pupos, kopūstai, pupos, pupelės | |
| Salotos | Pomidorai, pupelės, pupos, braškės, agurkai, krapai, kopūstai, burokėliai, ropės, morkos, pastarnokai | |
| Sojos pupelės | pomidorai, baklažanai, paprikos | |
| Svogūnai | Runkeliai, braškės, pomidorai, salotos, cukinijos, moliūgai, ropės, morkos, pastarnokai, agurkai, braškės, porai | Žirniai, šparagai, pupelės, kopūstai, pupos |
| Šparagai | Pomidorai, petražolės | Svogūnai, česnakai |
| Špinatai | Braškės, pomidorai, bulvės, kopūstai, ridikėliai, ridikai | |
| Žemuogės | Salotos, ridikėliai, ridikai, svogūnai, česnakai, petražolės, kopūstai | |
| Žirniai | Morkos, ropės, ridikėliai, ridikai, agurkai, kukurūzai, bakalžanai, burokai, pasternakai, kopūstai | Svogūnai, česnakai, bulvės, pomidorai, pupelės, pupos |
KODĖL reikėtų atkreipti dėmesį į augalo kaimynus? - jei teisingai parinkta augalų kaimynystė, augalus nepuola kenkėjai!
KRAPAI
Krapas – vienmetis, nereiklus, trumpos vegetacijos augalas. Sėti galima labai anksti pavasarį, nes dygsta esant 2-3 laipsniams šilumos. Dygsta ilgai – apie 10 dienų, kartais iki dviejų savaičių. Kad sudygtų greičiau, prieš sėją sėklos 2-3 dienas pamirkomos, vandenį keičiant kas 6-8 valandas, t .y. apie tris kartus per parą.
Vešliausi išauga dirvoje, kurioje priešsėlis buvo tręštas mėšlu. Krapai mėgsta drėgną ir purenamą dirvą. Salotoms, mišrainėms, sriuboms žaliava pjaunama po 20-30 dienų, kai sudygsta. Tačiau rauginimui geriausi bus tada, kai pradeda bręsti sėklos. Kad visą laiką turėtume šviežių, krapus reikia sėti kas dvi savaites.
Vešliausi išauga dirvoje, kurioje priešsėlis buvo tręštas mėšlu. Krapai mėgsta drėgną ir purenamą dirvą. Salotoms, mišrainėms, sriuboms žaliava pjaunama po 20-30 dienų, kai sudygsta. Tačiau rauginimui geriausi bus tada, kai pradeda bręsti sėklos. Kad visą laiką turėtume šviežių, krapus reikia sėti kas dvi savaites.
Krapas yra puiki polivitamininė daržovė, nes šviežiuose labai daug askorbo rūgšties (vitamino C) – net iki 50-240 mg, 1-12 mg karotino, B grupės vitaminų, flavonoidų, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt. Krapai yra puikus maisto papildas sergant mažakraujyste, nusilpusiems žmonėms.
Vaistams vartojami sausi krapų vaisiai, kuriuose yra iki 4 procentų eterinio aliejaus, susidariusio net iš keleto terpenų ir riebiojo aliejaus. Sėklų ir džiovintų lapų nuovirai plečia kraujagysles, mažina arterinį kraujospūdį, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, slopina kosulį, padeda kovoti su bakterijomis. Krapai padeda esant nemigai, neurasteniniams galvos skausmams. Vartojami užkietėjus viduriams, hemorojaus profilaktikai.
KĄ GERIAU SODINTI PAVASARĮ
KĄ GERIAU SODINTI PAVASARĮ
Žiema po truputį įsibėgėja ir darbų sodo darželyje nebelieka. Viskas lyg ir padaryta, sutvarkyta… Ką daryti tada? Ogi pradėti mąstyti apie ateinantį sezoną. Vienas efektyviausių būdų puikiai išnaudoti pavasario laikotarpį- susiplanuoti savo veiklą. Galite pradėti nuo žemės paruošimo ir pereiti prie sėklų sodinimo. Jei esate ne senai „iškeptas“ sodininkas, turbūt nelabai ir žinote, ką geriau ankščiau, o ką vėliau, sodinti.
Taigi, nors iki pirmųjų vynuoginių pomidorų sėklų sodinimo dar toli, tačiau yra ir daugybė kitų daržovių, kurioms tinkamas sodinimo terminas yra pavasaris. O ypač- jo pradžia. Vėsus, gaivus šio sezono oras bei drėgna žemė yra puikiausiai tinkama žirnių ar salotų sodinimui. Taip pat, neužmirškite ir daugiamečių daržovių, tokių kaip antai rabarbarų ar šparaginių pupelių sodinimui. Tad dabar ir trumpai aptarsime būtent tas daržoves, kurias patartume sodinti ankstyvą pavasarį.
- Šparaginės pupelės- tai vienos iš daugiamečių daržovių. Jų sodinimui tinka Kovo mėnesio pradžia. Na žinoma, jei temperatūra dar nėra pliusinė, sėklų žemėn dėti nebūtų patariama, tačiau tai pasitaiko itin retai, tad didelių rūpesčių užsitęsusi žiema neturėtų sukelti. Šios rūšies daržovės ūglius pradeda leisti praėjus dviem ar keturioms savaitėm po jų pasodinimo ir auga iki pat rudens. Skynimui geriausios rudenį, tad norint, jog derlius būtų ankstyvesnis, ir sodinimu derėtų ne Gegužę. Taip pat neužmirškite atkreipti dėmesį į vietą, kurioje planuojate sodinti pupeles, nes joms būtina pilno apšvietimo zona. Kuo geriau parinksite vietą, tuo daugiau šansų, kad vėliau sulauksite gerų rezultatų.
- Salotos- tai tokios daržovės, kurių sodinimas nesukels pernelyg didelio vargo ir nepraėjus dideliam laiko tarpui galėsite džiaugtis puikiais rezultatais. Visi puikiai žinome, jog ši daržovių rūšis yra nepamainoma virtuvėje ruošiant įvairiausias salotas. Taip pat jos yra ir sveikos, salotose gausu mineralų bei įvairiausių vitaminų. Geriausia šiuos žaliuosius krūmelius sodinti šiltnamiuose, ypač tuomet, kol aplinkos sąlygos lauke yra ne itin palankios. O norint greitesnio derliaus- pridenkite žemę plėvele. Tokiu būdu bus sudaromas lyg antrasis šiltnamis, tad temperatūra bus dar šiltesnė. Neužmirškite, jog augalams, kurie veda derlių pavasarį, nėra palankūs durpių sluoksniai, nes tuomet joms prireikia papildomo laiko prasibrovimui pro nereikalingą sluoksnį. Beje, nepersistenkite su vandens kiekiu, jei bus itin drėgna- sėklos neaugs, o jei per sausa- salotos gali užaugti karčios.
- Žirniai yra vienos iš seniausiai toleruojamų pavasarinių daržovių rūšių. Geriausias laikotarpis žirnių sodinimui yra Balandžio mėnuo, nes tuomet aplinka nebūna atšiauri. Norint sulaukti derliaus ankščiau, galima juos kaip ir salotas sodinti šiltnamyje, tačiau neužmirškite, jog jų krūmai auga išties aukšti, tad jiems prireiks didesnio ploto žemės. Vienas iš svarbesnių dalykų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį jau pasodinus žirnius- pasirūpinimas reikiamomis atramomis. Augdami žirniai stypsta aukštyn ir jiems reikia ant kažko vynioti savo vijoklines atžalas. Geriausiai tam tinkamos medžių ar tvirtesnių krūmų šakos.
va tokio daržiuko ir norėčiau...
AtsakytiPanaikintiO kas nenorėtų tokio daržiuko? :) Puikiai aprašoma, kaip turėtų būti auginami pomidorai. Dėkoju. :)
AtsakytiPanaikintiSveiki, uzsiimame atviruku gamyba, ar galetume panaudoti jusu nuotraukas geguzes ir rugsejo menesiams? Taip pat zadame itraukti menulio sejos kalendoriaus atmintine
AtsakytiPanaikintiAr esat bandę šiuos kopūstus? Planuoju juos sėti kaip vėlyvus... https://www.nojus.lt/darzoviu-seklos/kopustai-guziniai
AtsakytiPanaikintiGaliu pasakyti tik viena, pomidorų sėja ar jų auginimas pagal mėnulio fazes manęs nežavi. Daigus auginu daugelį metų, pastebėjau, jog hibridai yra daug atsparesni temperatūrų kaitai, net ir esant karščiams nemeta žiedų, ko nepasakyčiau apie veislinius pomidorus. Iš esmės veislė yra daug kaprizingesnė, derlių visuomet duoda ne tokį gausų.
AtsakytiPanaikinti