2011 m. balandžio 6 d., trečiadienis

Smagu būtų auginti avietes

    Avietės – geriausias aspirino pakaitalas

Žurnalas "Sodo spalvos"
2009 sausio mėn. 19 d. 12:16
Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris nėra ragavęs aviečių. Daugelis mėgsta skanias ir aromatingas uogas, turinčias dietinių ir gydomųjų savybių. Kai kurios aviečių rūšys labai dekoratyvios, todėl tinka aplinkai papuošti. Tad auginkime avietes savo soduose.
Ir naudinga, ir gražu
Aviečių ir gervuogių gentis (Rubus) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, kurioje – apie 450 įvairių rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Kai kurios iš jų subrandina menkaverčius ar nevalgomus vaisius, bet yra dekoratyvios ir tinka sodybai papuošti.
Iš laukinių augalų būtent avietės išaugina pačias skaniausias uogas. Jos leidžia stiprius šakniastiebius, išaugina stačius ar svyrančius stiebus, kurie pirmaisiais metais būna žali, o antraisiais medėja. Lapai neporiniai plunksniški, sudaryti iš 3 (5) lapelių arba plaštakiškai skiautėti. Kai kurių rūšių ir veislių augalų stiebai apaugę dygliukais.
Ant antramečių stiebų pražysta vidutinio dydžio purpuriniai, rožiniai arba balti žiedai. Vėliau užsimezga vaisiai. Tai tarpusavyje suaugę maži, sultingi kaulavaisiai, sudarantys uogų pavidalo vaisynus. Jie susitelkia ant iškilių arba plokščių žiedsosčių. Uogos raudonos, geltonos ir juodos su purpuriniu atspalviu. Po derėjimo antramečiai stiebai sudžiūsta. Lietuvos sodybose avietės auginamos nuo XVIII amžiaus.
Gydomųjų savybių turi vaisiai, lapai, šaknys, jaunos augalų viršūnės su lapeliais. Uogose esančios obuolių, citrinų ir kitos organinės rūgštys skatina virškinimą, naikina žalingus žarnyno ir skrandžio mikroorganizmus. Šios medžiagos padeda pašalinti iš organizmo sunkiųjų metalų druskas, radionuklidus, gydo aterosklerozę.

Uogose gausu vitaminų A, C, E, taip pat B grupės vitaminų, folinės rūgšties, geležies, vario, kalio ir kitų mikroelementų, todėl vartojamos nuo mažakraujystės, sutrikus širdies ritmui. Jos skatina prakaitavimą, nes turtingos salicilo rūgšties. Tai natūralus aspirino pakaitalas. Uogos vartojamos nuo peršalimo, gripo, kvėpavimo takų infekcijų. Skani ir labai vertinga džiovintų uogų, lapų ir šakelių arbata.
Aviečių uogos valgomos šviežios ir perdirbtos. Iš jų gaminamos sultys, sirupai, drebučiai, džemas, uogienės, vynas, likeris, trauktinės, jos džiovinamos, šaldomos. Šaldytose uogose išlieka visos vertingos medžiagos, nepasikeičia ir skonis, aromatas.
Susipažinkime su rūšimis
Lietuvoje natūraliai auga tik kelios rūšys: paprastoji avietė (R. idaeus), šiaurinė avietė (R. arcticus) ir avietė tekšė (R. chamaemorus). Pirmoji labai dažna, natūraliai auga miškuose, kirtavietėse, mielai auginama soduose. Šiaurinė avietė aptinkama mišrių miškų upių ir ežerų pakrantėse, drėgnose pamiškėse, pelkių pakraščiuose.
Skoniu uogos primena avietes ir ananasus kartu, labai kvapnios. Pastaruoju metu sparčiai kertami ir sausinami miškai, todėl šiaurinės avietės nyksta. Avietė tekšė auga aukštapelkėse, durpynuose. Šiaurryčių Lietuvoje ji dažna, kitur reta ar visai neauga.
Plantacijose sodinamos žemuoginė (R. illecebrosus), vakarinė (R. occidentalis) ir šeriuotoji (R. strigosus) avietės. Mūsų sodininkai mielai augina dekoratyvias puikiąsias (R. deliciorus), kvapiąsias (R. odoratus), smulkiažiedes (R. parviflorus), raudondygles (R. phoenicolasius) avietes. Šios sėjamos rudenį ar pavasarį, visiškai nereiklios. Mėgsta drėgną derlingą dirvą, pakenčia pusiau pavėsį. Galima sodinti pavieniui ar grupėmis.
Smulkiažiedžių ir kvapiųjų aviečių stiebai gyvena dvejus metus. Pirmamečių stiebų lapų pažastyse rudenį susiformuoja žiediniai pumpurai. Antraisiais metais jie žydi, o peržydėję ūgliai nudžiūva ir juos reikia išpjauti. Išgenimi ir apšalę vienmečiai ūgliai.
Peržydėjusių puikiųjų aviečių ūglių viršūnės nudžiūva (apie 1\3). Ant likusių dalių formuojasi nauji pumpurai. Rudenį nupjaunamos tik nudžiūvusios viršūnės ir seni neišsišakoję stiebai.

Remontantinės avietės
Prieš porą šimtmečių išvestos remontantinės avietės, kurioms nebūtinas ramybės periodas ir žema temperatūra. Jų pumpurai formuojasi jaunų ūglių viršūnėse. Tais pačiais metais išauga vaisinės šakutės su užuomazgomis, kurios dera rugsėjį–spalį. Vėliau derėjusios viršūnės sudžiūsta, kaip ir dvimečiai stiebai. Ant apatinės neišsišakojusios stiebų dalies uogos noksta kitais metais, kaip kitų aviečių.
Remontantinės avietės uogas nokina ir ant vienmečių stiebų. Jos dera du kartus per metus. Pirmasis negausus derlius sunoksta birželio pabaigoje. Antrą kartą uogas galima ragauti rugsėjo mėnesį, tačiau dažnai dėl ankstyvųjų šalnų nemaža dalis nespėja prinokti. Kadangi vasarą dera įprastos avietės, remontantines vertėtų sodinti, jei norite uogas skinti vasaros pradžioje ir rudenį.
Kai kurios populiariausios veislės
Ankstyvosios
‘Meteor’ – atspari šalčiui ir pagrindinėms ligoms, labai derlinga veislė. Krūmai išauga 1,8–2 m aukščio. Daug atžalų. Uogos tamsios raudonos spalvos, subręsta birželio pabaigoje, beveik visos vienu metu.
Vidutinio ankstyvumo
‘Balzam’ – atspari šalčiui, grybinėms ligoms ir voratinklinėms erkutėms, derlinga veislė. Krūmų aukštis – 1,7–1,8 m. Uogos vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, tamsios raudonos spalvos. ‘Kumberlend’ atspari daugeliui ligų. Krūmai išauga 1,5–2 m aukščio, stiebai išlinkę. Neleidžia atžalų. Dauginama stiebų viršūnėmis. Žiemai reikia pridengti, nes stiebai apšąla. Uogos egzotiškos: smulkios, violetinės su juodu atspalviu, saldžios, galima transportuoti.

Vėlyvosios
‘Brigantina’ – vidutiniškai atspari šalčiui, labai derlinga veislė. Atspari voratinklinėms erkutėms ir sausrai, bet bijo avietinių erkučių. Krūmai – 1,8–2 m aukščio, kompaktiški. Uogos stambios, tamsios raudonos.
‘Latam’ atspari šalčiams, vidutiniškai atspari grybinėms ir virusinėms aviečių ligoms. Krūmai būna vidutinio aukščio (1,6–1,8 m). Išleidžia daug atžalų. Uogos raudonos, silpno aromato.
Remontantinės
‘Babje leto’ krūmai būna vidutinio aukščio. Stiebai statūs, linkę šakotis. Derėjimo zona – didesnė stiebų pusė. Sunokina skanias vidutinio dydžio uogas. Galima valgyti šviežias ir perdirbti.
‘Polana’ – labai derlinga ir atspari ligoms veislė. Krūmai išauga vidutinio aukščio. Pirmaisiais metais uogos noksta ant pirmamečių stiebų, antraisiais – ant jų apatinių dalių, tik ne taip gausiai. Ši veislė dera nuo rugpjūčio vidurio iki pirmųjų šalnų. Atžalas kasmet reikia išpjauti, nes sutankėjęs avietynas menkai dera. Lietuvoje šios veislės augalus tikslingiau auginti rudeniniam derliui.

Kad avietynas derėtų gausiai ir kuo ilgiau
Vieta. Avietės geriausiai jaučiasi saulėtose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Jas patartina sodinti prie tvorų, tvorelių ar sienų. Geriau auga dirvoje, kurioje anksčiau derėjo agurkai, morkos, burokėliai. Nepatartina sodinti ten, kur augo žemuogės, bulvės, paprikos, pomidorai ir kitos avietės, nes nuolat puls ligos ir kenkėjai.
Sodinukai. Sodinukai turi būti gerai išsivystę, tvirti, jums žinomos veislės. Avietės vienoje vietoje gerai auga apie 15–20 metų (produktyviausios iki 8–10 metų). Pumpurai turi būti dar neišsprogę (jei sodinama pavasarį). Patartina sodinti tvirčiausius sodinukus.
Sodinimas. Laikas – pavasaris arba ruduo. Sodinukai sodinami į duobutes, kurių gylis atitinka šaknų ilgį. Pumpurai, esantys ant stiebų kaklelių, turi atsidurti 2–3 cm gylyje. Užbėrus puria žeme, sodinukai gausiai palaistomi ir pamulčiuojami. Viršutinė dalis nupjaunama, kyšoti iš žemės paliekami tik iki 15–20 cm aukščio stiebeliai. Nepersistenkite, nesodinkite sodinukų labai tankiai. Geriausiai avietės augs, jei atstumai tarp jų bus 1 m, o tarp eilių – 1,5 m. Atstumai tarp skirtingų veislių augalų – apie 2 m.
Tręšimas ir kiti priežiūros darbai. Aviečių priežiūra susideda iš kasmetinio mulčiavimo, nuolatinio dirvožemio purenimo, tręšimo, genėjimo, laistymo ir kovos su aviečių ligomis ir kenkėjais. Tręšti pradedama trečiaisiais auginimo metais. Svarbu atsižvelgti į dirvožemio būklę ir augalų išsivystymą. Patartina tręšti kalio, magnio, fosforo, azoto trąšomis. Nepamirškite naikinti piktžolių. Galite naudoti herbicidus.
Laistymas. Avietės turi daug lapų ir negilią šaknų sistemą, todėl išgarina daug vandens ir yra labai jautrios sausrai. Jos laistomos retai, bet gausiai. Jei pavasaris sausas, avietės dažniau laistomos vegetacijos pradžioje ir intensyviai augant stiebams. Formuojantis ir nokstant uogoms dirvožemį patartina drėkinti nuolat.
Genėjimas. Pavasarį išpjaunami silpni, pažeisti stiebai, paliekami tik 8–12. Skaitlingos atžalos gegužę pašalinamos, kai užauga apie 10–15 cm aukščio, paliekamos tik stipriausios. Antramečiai stiebai gaus daugiau šviesos. Be to, juos mažiau puls ligos ir kenkėjai, todėl derlius bus gausesnis. Nuskynus uogas pašalinami derėjusieji ir dalis nereikalingų jaunų stiebų. Taip augalai greičiau pasiruošia žiemai, juos mažiau puola ligos.
Remontantinių aviečių derėjimo laiką galima pakeisti. Visi stiebai nupjaunami vėlai rudenį ar anksti pavasarį. Kitais metais derės vienmečiai ūgliai. Jie rudenį duos vieną, bet gausesnį derlių. Derlius būna 10–12 proc. didesnis, kai remontantinės avietės genimos rudenį. Po derėjimo stiebai paliekami maždaug 20 cm ilgio.

Ligos ir kenkėjai
Kekerinį puvinį, žievėplaišas, degulius sukelia grybai. Žydinčias avietes rekomenduojama 2–3 kartus, kas 12–14 dienų purkšti fungicidais.
Avietiniai žiedgraužiai – vabzdžiai, išgraužiantys lapuose skylutes, į žiedų užuomazgas dedantys kiaušinėlius. Padėjusios kiaušinėlius patelės pagraužia žiedkočius, kurie dažniausiai nukrenta. Patartina žiedpumpurių fazėje ir nuskynus uogas, kol jauni vabalai maitinasi lapais, avietes nupurkšti insekticidais.
Paprastieji avietinukai pavasarį maitinasi jaunais lapais, vėliau – žiedų kuokeliais ir piestelėmis. Lervos išsirita žiedpumpuriuose. Jos gadina besiskleidžiančius žiedus, vėliau vaisių užuomazgas, uogas. Kol žiedpumpuriai dar neišsiskleidę, ne vėliau kaip likus 5–6 dienoms iki žydėjimo, avietes reikia nupurkšti insekticidais.
Avietinių uodelių oranžinės lervos įsikuria jaunų aviečių stiebų žievės plyšiuose. Žaizdos paprastai nedidelės, bet per jas labai plinta grybinės ligos (ypač žievėplaiša) ir stiebai sudžiūsta. Avietes prieš žydėjimą, kai atžalos pasiekia 20–30 cm aukščio, ir nuskynus uogas, patartina nupurkšti insekticidais. Anksti pavasarį išpjaunami pažeisti stiebai. Purenami tarpueiliai.
Sausringais metais neprižiūrimuose avietynuose daug žalos padaro voratinklinės erkės. Patelės kiaušinėlius deda į jaunų lapų apačioje išaustus voratinklius. Ant lapų atsiranda smulkūs, šviesūs geltoni taškai, kurie vėliau susilieja. Stipriai apniktų augalų lapai nudžiūsta pirma laiko. Patartina laiku ravėti ir retinti stiebus. Erkes naikina akaricidai.
Avietiniai amarai avietes apninka sausą vasarą. Jie platina virusines ligas ir siurbia sultis. Lapai susisuka ir nukrinta, ūgliai išsikraipo. Šių kenkėjų užpultos avietės purškiamos insekticidais.


 VALSTIETIS.LT

Avietės

Avietės žydi vėlai, todėl nenukenčia nuo pavasarinių šalnų. Vasarinės avietės dera ant praėjusiais metais išaugusių stiebų. Jų uogos prinoksta liepą ir skinamos iki mėnesio pabaigos.
Rudeninės avietės, dar vadinamos remontantinėmis, dera ant tais pačiais metais išaugusių stiebų. Paprastai sunoksta rugpjūtį ir skinamos iki rugsėjo pabaigos, didesnių šalnų.
Avietynui tinkamiausia saulėta, apsaugota nuo vėjų ir su nedideliu nuolydžiu vieta. Pavėsyje auga blogai, labiau puola ligos. Nepakenčia pavasarį arba po liūčių stovinčio vandens. Geriausiai auga vidutinio sunkumo priemolio ar priesmėlio humusingose dirvose, mėgsta silpnai rūgščias (pH 5,5–6). Mažai trąšias dirvas prieš sodinimą reikia gausiai patręšti mėšlu, kompostu ar nerūgščiomis durpėmis. Be to, dar išberti apie 10 kg/1 a superfosfato. Trąšos giliai (bent 35 cm) įterpiamos apariant.
Pavasarį avietės sodinamos dirvai pradžiūvus. Prieš sodinimą dirva kultivuojama, suakėjama. Induose išaugintus sodinukus galima sodinti ir vėliau, visą gegužės mėnesį. Jeigu sodinama rudenį (spalio mėn.), dirva suariama mėnesiu anksčiau. Prieš sodinimą ji suakėjama, išlyginama. Sunaikinamos išdygusios piktžolės.
Prieš sodinimą sodinukai patrumpinami, paliekant apie 20 cm stiebelį. Avietyne tarp eilių paliekami 2–2,5 m, eilėse – 70 cm atstumai. Sodinukai sodinami tokiu pat gyliu kaip augo medelyne.
Avietės nesodinamos po braškių, nes turi bendras ligas ir kenkėjus.
Anksti pavasarį, sniegui nutirpus, avietės tręšiamos mineralinėmis trąšomis. Dirvai pradžiūvus, avietynas supurenamas. Per visą vasarą žemė turi būti puri, nepiktžolėta.
Aviečių šaknys driekiasi negiliai – 15–30 cm gylyje, todėl per sausras kenčia dėl drėgmės trūkumo. Norint užtikrinti nuolatinį gausų derėjimą, avietes per sausras būtina laistyti, geriausia – lašeliniu būdu.

Avietės geriau auga ir dera, kai dirva mulčiuojama. Mulčias dirvoje sulaiko drėgmę, neleidžia augti piktžolėms, palaiko dirvos purumą. Mulčiui tinka durpės, smulkinti šiaudai, pjuvenos, smulkinta medžių žievė. Mulčiuojant šiaudais, pjuvenomis ar žieve, azotinių trąšų reikia reikia daugiau.
- Žievėplaiša – labiausiai paplitusi grybinė aviečių liga. Pažeidžia stiebus, pumpurus, lapkočius, ypač vasarinių veislių. Liga gali derlių sumažinti net 70–80 proc. Norint išvengti nuostolių, nuskynus uogas, išpjaunami ir pašalinami atiderėję stiebai. Rudeninių veislių stiebai iki žemės nukerpami lapams nukritus. Kai stiebai išauga iki 30 cm, purškiama fungicidais.
- Avietės serga deguliais (antraknoze), šviesmarge, aviečių rūdimis, pilkuoju uogų puviniu. Be pesticidų taip pat neišsiversime.
- Kai kada uogos susmulkėja, sutrupa jau ant stiebo ar skinant. Tai požymis, kad avietės serga virusine liga. Tokio avietyno medžiagos dauginimui negalima naudoti.
- Labiausiai paplitę kenkėjai – paprastieji avietinukai, avietiniai žiedgraužiai. Jie į neprasiskleidusius žiedus deda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos maitinasi uogomis – šios kirmija. Nuo šių kenkėjų avietynas prieš žydėjimą purškiamas insekticidais.
- Nuo avietinių uodelių, avietinių gumbauodžių, avietinių pumpurinių kandžių, amarų avietynas purškiamas pavasarį prieš vegetaciją ir pumpurams skleidžiantis. Amarais, be tiesioginės žalos, platina virusines ligas.
Naudingas visas augalas
Aviečių vaisiuose vitaminų nedaug, tačiau juose yra medžiagų, padedančių mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, priešinasi aterosklerozei.
Vaisiai ir šakų bei šaknų nuovirai vartojami sergant peršalimo ligomis, gripu, lapų nuoviras – kosint, sergant angina, karščiuojant, viduriuojant, sergant kolitu.
Jauni lapai ir ūgliai vartojami kaip arbatos pakaitalas.
Avietės savo sultyse
Vaisiai nuplaunami, sudedami į nedidelius stiklainius, uždengiami dangteliais ir sterilizuojami (0,5 l stiklainiai – 10 min.). Paskui indeliai hermetiškai uždaromi ir ataušinami.
Aviečių drebučiai
Litrui sulčių imama 800 g cukraus. Mišinys emaliuotame inde garinamas, kol lieka trečdalis buvusio kiekio. Drebučiai išdėliojami į stiklainius, uždaromi ir ataušinami.
Aviečių stiebų arbata
50 g vienamečių aviečių stiebų, 1 l verdančio vandens.
Stiebai sulaužomi 4-5 cm gabaliukais, užpilami verdančiu vandeniu, 5 min. pavirinami. Peršalus arbata geriama su medumi arba aviečių vaisiais.


www.sodelis.us.lt
AVIETĖS
 











Avietės - vienas labiausiai paplitusių sodo augalų. Kultūrinių veislių uogos didelės, deja, nepasižymi tokiu skoniu ir kvapu kaip miško avietės. Mitybos specialistai ir dietologai rekomenduoja per metus suvalgyti ne mažiau negu 2 kilogramus aviečių uogų, mat jos turi daug organizmą stiprinančių ir gydančių medžiagų. Avietėse gausu vitaminų C, A, B, B1, B2, B9, PP, E. Kraują gerina uogose esanti geležis, kalio druskos, karotinas, folio rūgštis. Depresiją gydytis padeda uogose esantis varis, cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių mažina beta-C-tosterinas. Avietės, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių ir termiškai apdorotos.Auginamos kultūrinės avietės skirstomos į vasarines ir remontantines, t. y. duodančias kelis derlius.

Avietė - pusiau krūmas, stiebas siekia vidutiniškai 1,5 metro. Daugumos kultūrinių veislių jis tvirtai laikosi, nereikia papildomų atramų.

Aviečių šaknys paviršinės, iki 25-30 centimetrų ilgio, išsidėsčiusios 30-60 centimetrų spinduliu. Priklausomai nuo dirvos, šaknys gali pasiekti ir 1,5 metrų gylį.

Aviečių sodinimas

Avietės sodinamos pavasarį ir rudenį. Sodinama rugsėjo pabaigoje-spalio viduryje, kad sodinukai suspėtų sustiprėti prieš žiemą, o pavasarį - visą balandį iki gegužės pradžios. Sodinimo laiką galima nustatyti pagal dirvos tipą. Avietės mėgsta purią ir drėgną dirvą, tačiau vandeningoje (molingoje) per šalčius sodinukai gali sunykti. Sodinukai ypač nukenčia užėjus šalčiams ir tada, kai dirva nepadengta sniegu. Smėlėta dirva pavasarį gali greitai išdžiūti, taigi sodinukai taip pat gali nukentėti. Pavasarį sodinant reikia stengtis, kad šaknys būtų kaip galima didesniame žemės gniutule.

Sodinimui atrenkamos avietės su 10-5 cm. Ilgio tankiomis šaknelėmis. Dažniausiai naudojami pirmamečiai daigai, atsišakoję nuo pagrindinio krūmo.

Avietės labai jautrios ir dirvai, ir vietai, kur sodinama. Dirvą reikia labai kruopščiai paruošti, ji turi būti giliai suarta (apie 35-40 cm), įterpta mėšlo ar komposto. Ji turi būti puri ir pralaidi vandeniui.

Sodinimui parenkama saulėta vieta.

Aviečių krūmai sodinami eilute 50-70 cm tarpais, tarpai tarp eilių turėtų būti ne mažesni negu 1,5 metro, rekomenduojama 2-2,5 metro. Tankiau susodinti blogiau apšviečiami, blogiau prapučiami vėjo. Taigi uogų užsimezga mažiau, o daigus dažniau puola ligos. Produktyviausia sodinti siena eilute.

Duobutės kasamos kvadratinės, 40 pločio ir 40 cm gylio. Jei gylis didesnis už arimą, dugnas papildomai supurenamas. Į kiekvieną duobutę pilama kibiras komposto, sumaišyto su derlingu viršutiniu žemės sluoksniu. Mišinys turi užimti ¾ duobės, pilama pusė kibiro vandens. Sodinuko šaknų viršus pakeliamas truputį aukščiau nei buvo, kad žemėje buvusi dalis būtų 2-3 cm aukščiau duobės kraštų. Jei dirva sausa, laistoma po 10 dienų, dirva supurenama.

Aviečių auginimas

Tinkamai prižiūrimos avietės duoda gerokai didesnį derlių, didesnes ir saldesnes uogas. Vasaros pradžioje 2-3 kartus reikia avietes patręšti. Rekomenduojama kompostu: apie 5-8 kg/m2, skystas gyvulių 1:10 arba vištų 1:20 mėšlas. Tręšiama pelenais birželį-liepą, kad uogos būtų didesnės ir skanesnės. Rudenį tręšiama fosforo ir kalio trąšomis. Kalio trąšos rekomenduojamos pavasarį, tai labai padidina galimybes remontantinėms avietėms išleisti stiprius stiebus.

Negalima leisti dirvai perdžiūti. Laistoma daug (kibiras trims krūmams) ir retai, palaisčius verta išpurenti dirvą. Labai vandeningoje dirvoje supūna šaknys.

Derlius padidės ir avietes retinant. Šakninės aviečių ataugos šalinamos aštriu kastuvu, nukertant 5-8 cm gylyje. Sunaikinus šiuos ūglius krūmas daugiau jėgų skirs kitų ūglių ir stiebų vystymuisi. Ūglių skaičius (nuo 5 iki 30) priklauso nuo veislės ir krūmo amžiaus. Jaunesnis krūmas turi daugiau ūglių.

Nurinkus vasarinių aviečių uogas, derančias ant antramečių stiebų, jie iš karto pašalinami, paliekama 10-15 stipriausių vienmečių stiebų viename metre dirvos.

Remontantinės avietės duoda du derlius. Vienas uždera ant pirmamečių stiebų rudenį ir dera iki pat šalnų, kitas - kitų metų vasarą ant apatinės stiebo dalies. Norėdami geresnio derliaus rudenį, daugelis sodininkų pašalina baigusius derėti stiebus surinkę uogas. Norintieji gauti ir vasarinį derlių, pirmamečius stiebus surinkę uogas patrumpina iki 20-30 centimetrų. Surinkus uogas jie pašalinami, rudeniniai steibai 6alinami nukritus lapams, tai gali būti net iškritus sniegui. Augti paliekama 10-15 stipriausių stiebų metrui dirvos (apie 7 krūmui).

Daugelio sodininkų nuomone, geras kitų metų derlius priklauso nuo sėkmingai peržiemojusių krūmelių. Jei žiema snieginga, avietėms nėra grėsmės, tačiau ankstyvi šalčiai ar pavasarinės šalnos ištirpus sniegui gal padaryti daug žalos avietėms. Patartina avietes prilenkti prie žemės ir apdengti. Svarbu pavasarį laiku nuimti uždangalą, kad nesušustų aviečių pumpurai. Styrantiems stiebams gresia ir išdžiūvimas, jei besniegiu vėjuotu metu spustels šaltukas - stiebai praras daug drėgmės ir pumpurai žus.

Lietuvoje auginamų aviečių veislės

Vasarinės veislės
Laszka
Labai ankstyva, augi. Uogos didelės, blizgios, labai skanios. Tinka transportavimui. Mėgstamos desertui, tinka perdirbimui. Reta.

Arbat
Vidutinio ankstyvumo veislė Bedyglė, uogos sunoksta liepos viduryje. Stiebai stambūs, iki 2m aukščio. Reikia atramų. Uogos apie 5 - 7g. Svorio. Iš krūmo priskinama 6-7 kg. Stiebai 2-2,5 m. Atspari ligoms ir šalčiui (iki 30 laipsnių). Avietėms reikalingos atramos. Stiebai rišami prie ištemptų vielų.



Kiržač
Vidutinio ankstyvumo. Uogos gana stambios, pailgos, saldžiarūgštės, aromatingos. Krūmai vidutinio aukščio, leidžia nemažai atžalų, stiebai tiesūs vidutinio storio, ar plonesni, šviesiai rudi, labai mažai dygliuoti. Avietės derlingos, ištvermingos žiemą. Gerai auga ir mažiau derlingoje, silpnai rūgščios reakcijos dirvoje

Patricija
Rusų selekcininkų išvestos veislės. Stiebai apie 2m. Uogos 5 - 7g svorio. Prinoksta apie liepos vidurį. Reikia atramų.



Gigant Rubinovyj
(pagerinta "Patricija") - ankstyva veislė. Uogos sunoksta pirmoje liepos pusėje, stiebai išauga iki 2,5m aukščio, stori, dyglių labai mažai. Uogos tamsiai raudonos, ypač didelės - apie 7-12 g, ilgais žiedkočiais. Joms būdingas malonus miško uogų aromatas ir skonis. Iš krūmo (8-10 stiebų) priskinama apie 4-6 kg. Stiebai 2-2,5 m. Žiemą vidutiniškai atspari. Avietėms reikalingos atramos. Stiebai rišami prie ištemptų vielų.

Ispolin
Vidutinio ankstyvumo veislė. Uogos sunoksta apie liepos vidurį, jos ryškiai raudonos, apie 6-10 g svorio, turi miško uogoms būdingą skonį ir aromatą. Iš krūmo (8-10 stiebų) priskinama apie 6-8 kg. Stiebai apie 2 m aukščio, bedygliai. Avietėms reikalingos atramos. Stiebai rišami prie ištemptų vielų.

Meteor
Atspari šalčiui ir pagrindinėms ligoms, labai derlinga veislė. Krūmai išauga 1,8-2 m aukščio. Daug atžalų. Uogos tamsios raudonos spalvos, subręsta birželio pabaigoje, beveik visos vienu metu.

Balzam
Atspari šalčiui, grybinėms ligoms ir voratinklinėms erkutėms, derlinga veislė. Krūmų aukštis - 1,7-1,8 m. Uogos vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, tamsios raudonos spalvos.

Kumberlend
Juodvaisė avietė atspari daugeliui ligų. Krūmai išauga 1,5-2 m aukščio, stiebai išlinkę. Neleidžia atžalų. Dauginama stiebų viršūnėmis. Žiemai reikia pridengti, nes stiebai apšąla. Uogos egzotiškos: smulkios, violetinės su juodu atspalviu, saldžios, galima transportuoti.

Tarusa
Vidutinio ankstyvumo veislė. Uogos sveria 5-7 g. Stiebai stori, apie 1,5 m aukščio, nereikalauja atramų. Leidžia mažai atžalų. Atspari ligoms ir kenkėjams.

Canby
Vidutinio ankstyvumo, JAV išvesta veislė. Paplitusi daugelyje pasaulio šalių. Uogos pailgos, gana stambios, gero skonio, transportabilios. Uogos lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio. Krūmai stipraus augumo (2-2,5 m), glausti, leidžia nedaug atžalų. Stiebai tiesūs stori ar vidutinio storio, pilki, beveik nedygliuoti. Derlingos, ištvermingos žiemą, atsparios grybinėms ligoms.

Ottawa
Vidutinio vėlyvumo, Kanadoje išvesta veislė. Uogos geros išvaizdos, vidutinio stambumo, vienodo dydžio, skanios, transportabilios. Krūmai 1,5-2 metro aukščio, leidžia vidutiniškai atžalų. Stiebai stori, rudi, su dygliukais. Veislė derlinga, labai ištverminga žiemą. Gana atspari ligoms. Sunokę uogos nenubyra nuo krūmo gana ilgai, todėl patogu auginant pardavimui.

Remontantinės
Polana
Labai derlinga ir atspari ligoms veislė. Uogos - apie 3-4 g. Stiebai apie 1-1,2 m aukščio. Derėti pradeda rugpjūčio pirmojo dešimtadienio pabaigoje ar antrojo dešimtadienio pradžioje. Pirmaisiais metais uogos noksta ant pirmamečių stiebų, antraisiais - ant jų apatinių dalių, tik ne taip gausiai. Ši veislė dera nuo rugpjūčio vidurio iki pirmųjų šalnų


Nedosiagajamaja
Uogos iki 7 gramų svorio, raudonos, pradeda nokti liepos pabaigoje (apie 8 d. Anksčiau nei "Polana"). Iki didesnių šalnų spėja prinokti beveik visos užmegztos uogos. Iš 1 aro priskinama 100-120 kg uogų. Užauga iki 1,4m. Atramų nereikia.

Pokusa
Remontantinė veislė.Uogos dera ant vienmečių stiebų. Stiebai vidutinio augumo, tvirti. Uogos labai didelės, šiek tiek pailgos formos, ryškiai raudonos, labai skanios, su lengvu pūkeliu.

Polka
Viena iš geriausių pakartotinio derėjimo veislių. Labai ankstyva, augi. Uogos didelės, blizgios, labai skanios. Tinka transportavimui. Mėgstamos desertui, tinka perdirbimui.

Poranna rosa
Vėlyva, pakartotinio derėjimo veislė, labai atspari ligoms, kenkėjams, puviniui. Uogos sirpsta nuo rugsėjo pradžios iki užšąlant. Uogos geltonos, beveik apvalios formos, tvirtos konsistencijos, kietos, labai skanios, gerai transportuojamos. Atžalų duoda nedaug. Geroje dirvoje reikės atramų.


Abrikosovaja
Uogos sirpsta liepos pabaigoje, geltonos spalvos. Stiebai iki 1m aukščio, dygliuoti, nestori. Atramų nerekia.

Brianskoje Divo
Veislė labai derlinga. Uogos ryškiai raudonos spalvos, vidutinis uogų svoris apie 8g. Pirmosios gali būti net 10-15g svorio. Prinoksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Krūmai vidutinio augumo. Reikia atramų.

Elita
Stiebai 1,3 - 1,5m aukščio. Atramų nereikia. Uogos stambios, pirmosios 5 - 6g svorio.

Hitcote
Uogos geltonos, vidutinio dydžio, labai skanios. Stiebai iki 1,5m aukščio. Atramų nereikia. Atžalų duoda vidutiniškai

Babje leto
Krūmai būna vidutinio aukščio. Stiebai statūs, linkę šakotis. Derėjimo zona - didesnė stiebų pusė. Sunokina skanias vidutinio dydžio uogas. Galima valgyti šviežias ir perdirbti.     
         

Avietės ir jų teigiama įtaka organizmui

Avietės ir jų teigiama įtaka organizmui

Avietės yra vienos iš skaniausių uogų, kurios daro labai gerą įtaką visam Jūsų organizmui. Nepamirškite užsišaldyti aviečių ir žiemai, jų teigiamas poveikis nesumažės net ir jas užšaldžius.

Šios uogos turi gausybę naudingų vitaminų ir elementų, kurie yra neapsakomai naudingi Jūsų organizmui. Avietėse galite rasti kalio, vario, organinių rūgščių, kurios yra tinkamos kovojant su karščiavimu. Taip pat avietės yra vitaminų C, PP, B1, B12 ir folio rūgšties šaltinis.
Persišaldžius gerkite aviečių arbatą - tai geriausias vaistas nuo peršalimo.
Svarbu paminėti ir tai, kad avietės yra naudingos, jei sergate tokiomis ligomis kaip anemija, ateroskleroze, hipertenzija, inkstų ligomis, taip pat jeigu skundžiatės virškinimo trakto sutrikimais.
Aviečių lapai yra naudingi Jūsų raumenims. Taip pat gerą poveikį daro žarnynui ir tinka sergant gimdos vėžiu. Tiesiog užplikykite aviečių lapus ir gerkite kaip arbatą.
Avietės yra ir puikus antioksidantas, kuris gerina apetitą. Šios uogos puikiai tinka moterims, kurios nori turėti gražią ir spindinčią odą, kadangi jose gausu A, E, PP, C ir B grupės vitaminų.
Avietėse esantis varis veikia kaip puikus antidepresantas. Todėl valgykite avietes ar gerkite aviečių arbatą, jei nuolat susiduriate su nervine įtampa.
Grozioklubas.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą