2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

ŽOLININKŲ IŠMINTIS


šaltinis-/www.e-vaistine.lt/vaistazoles/vaistiniai-augalai/


VAISTINIAI AUGALAI, VEIKIANTYS ŠIRDĮ IR KRAUJAGYSLES
Adonis pavasarinis, agurklė vaistinė, amalas paprastasis, amorfa krūminė, gelsvė vaistinė,gudobelė vienapiestė, lipikas tikrasis, mandrauninkė pelkinė, pakalnutė paprastoji, raženisdvispalvis, rodendronas geltonžiedis, sukatžolė paprastoji, valerijonas vaistinis.


VAISTINIAI AUGALAI, RAMINANTYS CENTRINĘ NERVŲ SISTEMĄ
Amalas paprastasis, apynys paprastasis, čiobrelis paprastasis, debesylas didysis,gudobelė vienapiestė, kietis kartusis, lelija paprastoji, melisa vaistinė, nuokana nuodingoji, pakalnutė paprastoji, palemonas mėlynasis, pasiflora, sukatžolė paprastoji, šventagaršvė vaistinė, valerijonas vaistinis.

VAISTINIAI AUGALAI, STIMULIUOJANTYS CENTRINĘ NERVŲ SISTEMĄ
Jonažolė, melisa vaistinė, pipirlapė europinė, ženšenis kininis.

VAISTINIAI AUGALAI, RAMINANTYS SKAUSMĄ
Aguona daržinė, alyvos paprastosios, apynys papras¬tasis, barkūnas geltonžiedis, gegužraibė vyriškoji, lipikas tikrasis, ramunė vaistinė, raudonėlis paprastasis, šaltalankis dygliuotasis, šunvyšnė vaistinė, ugniažolė didžioji, valerijonas vaistinis.

VAISTINIAI AUGALAI, MAŽINANTYS TEMPERATŪRĄ
Avietė paprastoji, bruknė, dirvenis dygliuotasis, dirvenis šlaitinis, ieva paprastoji, juodagalvė paprastoji, ramunė vaistinė, saulėgrąža paprastoji, spanguolė paprastoji, varnalėša didžioji, viržis šilinis.

VAISTINIAI AUGALAI, GYDANTIS REUMATĄ
Asiūklis dirvinis, baltašaknė vaistinė, blindė, bruknė, dilgėlė didžioji, dirvuolė vaistinė, musmirė paprastoji, našlaitė trispalvė, raugerškis paprastasis, smidras vaistinis, šilagėlė pievinė, vaisgina šliaužiančioji, varnalėša didžioji, vingiorykštė pelkinė, žemuogė paprastoji.

VAISTINIAI AUGALAI, LENGVINANTYS ATSIKOSĖJIMĄ
Aguona daržinė, čiobrelis paprastasis, debesylas didysis, dilgėlė didžioji, dirvuolė vaistinė, katpėdė dvinamė, kerpena islandinė, našlaitė trispalvė, notera vaistinė, palemonas mėlynasis, piliarožė vaistinė, pipirlapė europinė, pipirmėtė, plukė baltažiedė, putoklis vaistinis, raudonėlis paprastasis, saulutė daugiametė, šalpusnis ankstyvasis, šaukštis plačialapis, šilagėlė pievinė, veronika vaistinė, vilkauogė keturlapė, vilkdalgis blyškusis.

VAISTINIAI AUGALAI, GYDANTYS VIRŠKINIMO TRAKTO UŽDEGIMĄ BEI OPAS
Alijošius (medėjantis alavijas), gyslotis plačialapis, ker¬pena islandinė, piliarožė vaistinė, rasakila paprastoji, taukė vaistinė.

VAISTINIAI AUGALAI, MAŽINANTYS VIDURIŲ PŪTIMĄ
Ajeras balinis, debesylas didysis, kmynas paprastasis, melisa vaistinė, pipirmėtė, ramunė vaistinė, šventagaršvė vaistinė.


Receptas nuo kirmėlių
Vaistažolių mišinys:
3 d. bitkrėslės žiedų
2 d. pipirmėtės lapų
2 d. pelyno žolės

1 arb. šaukštelis mišinio užpilamas ¼ stiklinės verdančio vandens, paliekama 10 min stovėti, kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną.







šaltinis-  www.graziai.lt

                         Žolelių arbatos


Profilaktinė žolelių arbata Harmonijos
 Profilkatinė žolelių arbata reguliuojanti medžiagų apykaitą, gerinanti skrandžio, kepenų ir kasos veiklą bei žadinanti apetitą.
Sudėtis: siauralapis gaurometis, darželinis dašis, vaistinė veronika, paprastasis beržas, vaistinė juozažolė, vaisinė dirvuolė, raudonojo dobilo žiedai ir kt.


Profilaktinė žolelių arbata Moteriškai energijai atverti
Profilkatinė žolelių arbata stiprinanti organizmą ir papildanti jį vitaminais.
Sudėtis: keturbriaunis čiobrelis, baltažiedė notrele, vaisitnė medetka, vaistinė melisa,  žemuogės lapai, raudonojo dobilo žiedai, tirspalvė našlaitė, nakvišos žiedai ir kt.


Profilaktinė žolelių arbata Ramybė
Profilkatinė žolelių arbata švelniai atpalaiduojanti ir aminanti.
Sudėtis: vaistinis valerjonas, paprastasis kietis, apynio spurgai, baltažiedė notrelė, keturbriaunis čiobrelis, siauralapis gaurometis, geltonžiedis barkūnas, didžioji dilgelė, vaisinė melisa ir kt.


Profilaktinė žolelių arbata Pilnatvės
Profilkatinė žolelių arbata gerinanti kepenų veiklą, valanti kraują ir stiprinanti organizmą.
Sudėtis: vaistinė dirvuolė, paprastoji rykštenė,  vaistinė veronika,  raudonojo dobilo žiedai ir kt.


Profilaktinė žolelių arbata Atsidavimo
Profilkatinė žolelių arbata balansuojanti virškinimą, atpalaiduojanti, raminanti, ypač tinkama sergant skrandžio ligomis.
Sudėtis: siauralapis gaurometis, vaistinė medetka, karpotasis beržas, siauralapis ir plačialapis gyvslotis, geltonžiedis barkūnas, paprastasis kietis ir kt.


Profilaktinė žolelių arbata Tobulas pasaulis
Profilaktinė arbata didinanti organizmo atsaprumą peršalimo ligoms, padedanti esant kosuliui, gripui ir pan. susirgimams.
Sudėtis: perlinė vingiorykštė, keturbriaunis čiobrelis, paprastoji kraujažolė, raudonojo dobilo žiedai, miško avietė, geltonžiedis barkūnas ir kt.


Profilaktinė žolelių arbata Vitamininė
Profilaktinė arbata didinanti organizmo atsaprumą, paildanti jį vitaminais ir stiprinanti imunitetą.
Sudėtis: šluotinis burnotis, siauralapis gaurometis, pavasarinė raktažolė, juodojo serbento, miško avietės, žemuogės, šaltalankio lapai, paprastoji jonažolė, raudonojo dobilo žiedai ir kt.

Raudonojo dobilo žiedų arbata
Savybės: Padeda išvengti kraujagyslių ligų ir senėjimo procesų, gerina medžiagų apykaitą, valo kraują. Puikiai tinka, kaip maisto papildas, ypač vyresnio amžiaus moterims menopauzės metu ar esant PMS; mažina pilvo skausmus. Sustiprina, suteikia energijos, gerina imunitetą, atpailaiduoja įtampas, stimuliuoja vidaus organų bei odos regeneraciją. Mažina cholesterolio kiekį sergant arteroskleroze bei kraujo apytakos susirgimais.

Baltažiedės notrelės arbata
Poveikis: priešuždegiminis, raminantis, antibakterinis, sutraukiantis, spazmolitinis, tonizuojantis, stiprinantis. Stabdo kraujavimą, skystina gleives. Slopina šlapimo takų uždegimą, lengvina atsikosėjimą, s gerina širdies veiklą, mažina temperatūrą.
Vartojimas: vidiniai kraujavimai, bronchitas, nemiga, skrandžio ir galvos skausmas, inkstų, šlapimo pūslės, prostatos, ginekologinės ligos, odos uždegimai, egzemos. Lengvina atsikosėjimą, ramina nervus. Padeda nuo cistito, uretrito, nefrito, egzemos, dilgelinės, dizinterijos, maliarijos.

Sudėtis: baltažiedės notrelės žolė.


Vaistinės medetkos žiedų arbata
Poveikis: antimikrobinis, antivirusinis, priešvirusinis, citotoksinis, skatina tulžies pūslės ir šlapimo išsiskyrimą, ramina, malšina skausmus, atpalaiduoja spazmus, stabdo kraujavimą, mažina kraujospūdį.
Vartojimas: Širdies ligoms: neurozė, aritimija, prieširdžio skausmai. Akių ligos miežis, konjuktyvitas. Virskinimo trakto ligos: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos bei uždegimai, cholestitas, gastritas, kolitas. Kepenų, tulzies ligos, t.p. hepatitas. Ginekologinės ligos, gausios mėnesinės, gimdos kaklelio erozija. Peršalimo ir gerklės ligos: angina, laringitas, faringitas. taip pat easnt parodantozei, inkstų akmenligei, piktybinėms opos, venerinės ir niežinės opos, dedervinės, burnos ertmės ligos, pūslelinė, galvos svaigimas, išgąstis.
Atsargiai vartoti: astma, dilgėlinė, kt. alerginės ligos.
Sudėtis: vaistinės medetkos žiedai.


Gauromečio lapų arbata (Ivan čai)
Profilaktinė gauromečio lapų arbata, surinkta natūraliose augimvietėse,
Poveikis: priešuždegiminis, raminantis, atpalaiduojantis, spazmolitinis, citotoksinis. Stiprina širdį, imunitetą, gerina medžiagų apykaitą ir virškinimą, šalina šlakus ir toksinus, skatina šlapimo išsiskyrumą, gerina prostatos veiklą.
Vartojimas: skrandžio ir virškinamojo trakto susirgimai, t.p. opos; prostatos ligos; nemiga, skausmo malšinimui, medžiagų apykaitai reguliuoti.



  Rykštenės arbata
Profilaktinė rykštenės arbata, surinkta natūraliose augimvietėse,
Poveikis: skatina inkstų funkciją, varo šlapimą, valo organizmą, malšina spazmus ir skausmą, skystina gleives ir mažina jų sekreciją, priešuždegiminis, priešgrybelinis, antioksidacinis, citotoksinis (vėžio ląstelėms), vitamininis, sutraukiantis poveikis. Atstato kalcio strukturą kauluose.
Vartojimas: šlapimo takų ir inkstų ligos (cistitas, akmenligė, uždegimai), reumatas, kepenų darbo pagerinimas, organizmo valymas, kadidozės ir grybeliniai odos susirgimai, kvėpavimo takų ligos ir peršalimas
Žolelių arbata Maloningoji
Profilaktinė žolelių arbata, ypač tinkama skaudant sąnarius, esant polinkiui kauptis akmenims ir druskoms.
Sudėtis: rūgtis takažolė,  paprastoji rykštenė, paprastoji jonažolė, sėjamoji petražolė, siauralapis gaurometis, paprastasis kietis, ankstyvasis šalpusnis, laukinės morkos žiedynai, beržo, žemuogės, bruknės lapai ir kt.

Profilaktinė žolelių arbata Taikingoji
Profilkatinė žolelių arbata, stiprinanti organizmą, raminanti širdį, suteikianti taikingumo, slopinanti negatyvus.
Sudėtis: siauralapis gaurometis, rykštenė, raudonėlis, jonažolės, kraujažolės žolė, gailiosios dilgėlės lapai, raudonojo dobilo žiedai, medetkos žiedai, geltonžiedžio barkūno žolė ir kt.


Žolelių arbata Susitaikymo
Profilaktinė žolelių arbata švelniai raminanti širdį, suteikianti taikingumo ir stiprinanti organizmą.
Sudėtis: siauralapis gaurometis, paprastoji rykštenė, paprastoji kraujažolė, keturbriaunis čiobrelis, didžioji dilgelė, siauralapis gyslotis, raudonžiedis dobilas ir kt.



Žolelių arbata Gyvenimo džiaugsmas
Profilkatinė žolelių arbata tonizuojanti organizmą ir kelianti nuotaiką.
Sudėtis: jonažolė, čiobrelis, rugiagėlės žiedlapiai, juozažolė, kraujažolė, dobilo žiedai, lazdyno lapai,  dilgelės lapai, viržis, rasakila, dirvuolė, balanda.

Žolelių arbata Tyrumo
Profilaktinė žolelių arbata švelniai valanti organizmą, ypač kraujotakos sistemą ir stiprinanti kraują.
Sudėtis: geltonžiedis barkūnas, raudonasis dobilas, paprastoji rykštenė, siauralapis gaurometis, plačiapalpis ir siauralapis gyslotis, didžioji dilgelė, paprastoji kraujažolė, ankstyvasis šalpusnis, keturbriaunis čiobrelis arba raudonėlis, dirvinė buožainė ir kt.


Žolelių arbata Laimės valandos
Profilaktinė žolelių arbata, kuri atpalaiduoja ir  puikiai tinkai žmonėms, turintiems polinkį sirgti sąnarių ligomis.
Sudėtis: vaistinė melisa, paprastoji kraujažolė, didžioji dilgelė, šilinis viržis, siauralapis gaurometis, dirvinis asiūklis,  keturbriaunis čiobrelis, kvapnusis bazilikas, paprastoji šilingė, geltonžiedis barkūnas, rūgtis takažolė, beržo, bruknės, debesylo ir varnalėšos lapai.


Žolelių arbata Skaidruma
Profilaktinė žolelių arbata kūnui nuskaidrinti: ji švelniai valo organizmą, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Sudėtis: paprastoji rykštenė, paprastoji naktižiedė, tikrasis lipikas, pelkinė vingiorykštė, baltažiedė notrelė, didžioji dilgelė, laukinės morkos žiedynai, bruknės lapai, dirvinis asiūklis, žąsinė sidabražolė, rūgtis takažolė ir kt.


Žolelių arbata Vyriškai energijai subalansuoti
Profilaktinė žolelių arbata vyrams.
Sudėtis: paprastoji jonažolė, dirvinė čiužutė, kvapnusis bazilikas, vaistinė juozažolė, siauralapis gaurometis, dirvinė mėta, paprastoji rykštenė, paprastoji kraujažolė, dirvinis asiūklis, paprastasis kietis, šilinis viržis, raudonojo dobilo ir laukinės morkos žiedynai, šermukšnio lapai ir kt.

Žolelių arbata Širdies atvėrimo
Profilaktinė žolelių arbata širdžiai nudžiuginti ir atverti.
Sudėtis: vaistinė melisa, geltonžiedis barkūnas, paprastoji kraujažolė, tikrasis lipikas, dirvinė mėta, didžioji dilgelė, trikertė žvaginė, rūgtis takažolė, baltoji balanda, trūkažolės žiedynai ir kt.


Žolelių arbata Stiprybės
Profilaktinė arbata suteikianti organizmui jėgų, didinanti jo atsaprumą ir stiprinanti imunitetą.
Sudėtis: vaistinė dirvuolė, raudonojo dobilo žiedai, didžioji dilgelė, paprastoji kraujažolė, paprastoji jonažolė, šluotinis burnotis ir kvapnusis bazilikas (auginti), šaltalankio, erškėčio, žemuogės, gervuogės lapai ir kt.






Šaltinis- www.zolinciuakademija.lt


VAISTINĖ DIRVUOLĖ

 vienas iš stipriausių imuniteta stiprinančių augalu, priliygstantis išgirtajai ežiuolei. Auga pievose,
 bet retai, be to, nėra žinoma. Praeiname pro geltonai žydintį „pagalėlį“ ir pagalvojame – „ne
pakankamai gražus, kad skinčiau“, o kad tai - vaistas, nežinome.
Daugelio tautų liaudies medicinoje ji labai vertinama ir naudojama kaip arbata. Gydymos vrškinimo
 trakto ligos, ypač kepenų-tulžies takų uždegimai, akmenys, cirozė, kolitai, įvairios žarnyno bėdos.
Išoriškai naudojama ir žaizdų plovimui – skalaujama gerklė esant anginai, furunkulams, sunkiai
 gyjančioms žaizdoms.
100g lapų paverdamami 1 litre vandens, kol pusė nugaruoja, nuoviras atvėsinamas, pridedama
medaus ir naudojama gerklės skalavimui esant užkimimui. Rekomenduojama tiems, kuriems tenka
daug ir įtemptai kalbėti, dainuoti (lektoriams, dainininkams, politikams ir pan.)
Populiariausias šis augalas bulgarų liaudies medicinoje. Jos trauktine naudojama visų kepenų ligų
atvejais – esant geltai, akmenligei, cirozei, taip pat viduriavimui. Gera „valanti“ priemonė esant
lėtiniams išbėrimams. Stabdo vidinius kraujavimus - gimdos, plaučių. Moterims tinka esant žaizdoms gimdos kaklelyje. Padeda išvaryti ir parazitus.
Paprastai naudojama arbata – 1 valgomasis šaukštas vienai stiklinei vandens, paverdama uždarame
 inde 2-3min. leidžiama pastovėti 2-3val., geriama po trečdalį stiklinės triskart per dieną.

Lapai puiki pagalba sergant mažakraujyste, reumato, kepenų cirozės, tulžies sąstovio, blužnies ligomis. Kiekvienas galėtų du kartus per metus pasiruošti  vaistinių dirvuolių vonia. Vaikai, sergantys skleroderma, turėtų maudytis dirvuolių vonioje. Dr. Schierbaumas
sako: ilgesnį laiką kasdien tris kartus per dieną geriant puodelį vaistinių dirvuolių arbatos galima išgydyti širdies, skrandžio, žarnyno ir plaučių išsiplėtimą, inkstų ir šlapimo puslės ligas. Nuo išsiplėtusių venų vaistinių dirvuolių tepalas, aliejus. Kompresai ant sunkiai gyjančių žaizdų, skaudulių. Vyno trauktine gydomas tulžies puslės uždegimas, peršalimas. Vartojama, kaip organizmą tonizuojanti, stiprinanti priemonė.

Arbatos ruošimas:
      arbatinį šaukštelį susmulkintos dirvuolės žolės užplikome 250 g vandens ir trumpai palaukiame, kol pritrauks.
Skalavimui ir kompresui:
      6 valgomus šaukštus susmulkintos žolės užplikome 1 litru vandens ir dar 3 min. pakaitiname ant silpnos ugnies. 4 val. laikome šiltoje vietoje, po to nukošiame. Naudojame skalavimui, kompresui.
Vyno ištrauka:
      100 g susmulkintos žolės užpilame 1 litru balto vyno, laikome tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytame inde, periodiškai supurtydami. Po 3 savaičių vartojame po 1 valgomą šaukstą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Tepalo arba aliejaus paruošimas:
  Rieškutė susmulkintos žolės  sumaišoma su 250 g riebalų (aliejaus arba taukų).
Jeigu aliejaus ištrauka, tai prikimštą butelį užpilti alyvuogių aliejumi ir 14 dienų laikyti šiltai vis papurtant, o jeigu su riebalais, tai į įkaitintus riebalus sudėti susmulkintą žolę ir palikti
per naktį, kad pritrauktų, ryte pakaitinti ir perkošti.





Siauralapis gaurometis (ožkarožė)
Lotyniškas pavadinimas: 
Chamerion angustifolium
Siauralapiai gauromečiai yra daugiamečiai, 1,2-2 m. aukščio augalai, dažniausiai aptinkami miškų kirtavietėse, degvietėse, pamiškėse, sausuose šlaituose, pakelėse, apleistuose karjeruose.Atvirose vietose siauralapiai gauromečiai sudaro sąžalynus, o retokuose miškuose neretai auga
 pavieniui arba nedideliais guotais. Paprastai augalai įsikuria sausokame, vandenį lengvai praleidžiančiame, tačiau azoto turtingame dirvožemyje. Paplitę visoje Lietuvoje, bet dažniausi ir didžiausius sąžalynus sudaro pietinėje bei rytinėje šalies dalyje.
Lietuvoje siauralapius gauromečius žmonės dažniausiai vadino ožkarožėmis, kai kur-kazokais. XIX a. pabaigoje Laurynas Ivinskis, kūręs pavadinimus daugeliui augalų, pasiūlė vadinti juos garomečiais. Tokį vardą jis sugalvojo ne veltui: kai atsidaro subrendę vaisiai, iš jų išsiverčia smulkios, baltais plaukeliais apaugusios sėklos. Net silpnam vėjeliui papūtus, pūkuotos sėklos pakyla ir susidaro įspūdis, kad iš sąžalyno kyla balti garai. Vėliau L.Ivinskio pasiūlytas pavadinimas truputį pakeistas ir augalus imta vadinti gauromečiais. Šis pavadinimas irgi taiklus- vėjo nešiojami plaukuotų vaisių gumulai primena gaurų kuokštus.
Liaudies medicinoje siauralapio gauromečio nuoviras ar antpilas vartojami organizmui stiprinti, spazmams atpalaiduoti, kraujavimui stabdyti, kaip raminamieji, atpalaiduojamieji vaistai. Kai kuriose Vidurio Europos šalyse siauralapiais gauromečiais gydomos prostatos ligos. Nuplikytų lapų kompresai padeda nuo burnos opų. Lapų antpilas ir ekstraktas pasižymi uždegimus slopinančiomis savybėmis. Tačiau literatūroje nurodoma, kad šių augalų preparatai gali sukelti mieguistumą, sulėtinti reakciją. Nuluptos siauralapių gauromečių šaknys liaudies medicinoje naudojamos kaip išoriniai vaistai odos ligoms gydyti, niežuliui malšinti.
Jauni siauralapių gauromečių švieži lapai ir ūgliai naudojami salotoms, o virti ar troškinti valgomi kaip daržovės. Anksti pavasarį dygstantiems ūgliams būdingas malonus salsvas kvapas ir skonis. Vasarą maistui vartojami jauni žiedynai su žiedpumpuriais. Jų dedama į salotas ir mišraines. Jauni lapai truputį laisvina vidurius, tačiau nepatariama jų valgyti vienų. Visose siauralapių gauromečių dalyse daug A ir C vitaminų. Jauni lapai ir ūgliai skoniu primena smidrus.
Sibire ir Rytų Azijos šalyse iš šviežių arba truputi fermentuotų ir išdžiovintų siauralapių gauromečių lapų verdama kvapni ir malonaus skonio arbata, jų dedama į kitų arbatžolių mišinius.
Siauralapių gauromečių žiedai išskiria daug nektaro, juos gausiai lanko bitės. Teigiama, kad tankiame, 1ha plotą užimančiame sąžalyne augantys gauromečiai išskiria apie 300kg nektaro. Medus iš šių augalų nektaro būna skaidrus, žalsvo atspalvio, malonaus skonio ir kvapo.
Visose augalo dalyse esama flavonoidų, raugų, alkaloidų, gausu vandenyje tirpių angliavandenilių(gleivių). Iš stiebų galima gauti grubaus pluošto, tinkamo virvėms vyti.
Receptai su šia vaistažole: 
Sergant skrandžio opalige
  • Valgomąjį šaukštą džiovintos ir susmulkintos siauralapio gauromečio žolės užpilti 300 ml. verdančio vandens. Po valandos nukošti. Gerti po 100 ml. 3 kartus per dieną po valgio.
Sergant virškinamojo trakto ligomis
  • Imti po valgomąjį šaukštą džiovintų siauralapio gauromečio lapų, vaistinės ramunės ir mažalapės liepos žiedų. Viską gerai sumaišyti, 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio supilti į termosą ir užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Po 2val nukošti. Gerti po stiklinę (200 ml.) 2 kartus per dieną.
Gauromečio lapų kompresas
  • Saują žalių siauralapio gauromečio švariai nuplautų lapų užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens ir tuoj nusunkti. Košelę sukrėsti į drobinį maišelį, uždėti ant skaudamos vietos ir šiltai pridengti. Kompresą keisti kas 2- 3val.
  •  




Pušis - ne tik miško puošmena

Žiemą pušynų oras gerina kraujospūdį ir kraujotaką. Užtat sergantieji hipertenzija bei kitomis širdies ligomis žiemą pušynuose jaučiasi geriau nei vasarą, o gegužės mėnesį pušims žydint, spygliuočių miške širdininkai taip pat jaučiasi neblogai.
Apie pušį sukurta daug pasakojimų ir legendų, jos sakai milijonus metų išgulėję žemės gelmėse virsta gintaru, iš kurio gaminamas vitaminas D.
Gydomasis poveikis: Pušies spinduliavimas yra naudingas, stiprina plaučius ir gali skatinti geras savybes. Pušis priskiriama prie ugnies medžių ir stiprina, kaip ir daugelis kitų spygliuočių, gyvybinių jėgų ugnies - elektros aspektus žmonėms, kurie jaučia energijos stoką ir apatiją. Ji grąžina į sielą šviesą ir gyvenimo džiaugsmą, išsklaido liūdesį ir širdgėlą, išlaisvina nuo gyvenimą gniuždančios savigraužos.Turėdama sielą sušildančią galią ji gali nuritinti akmenį nuo širdies, išvaduoti nuo kaltės jausmo, nesugebėjimo atleisti.
Dirginantis spyglių poveikis gali praversti: ant skaudamų sąnarių dedami spyglių kompresai, aplikacijos, triname spyglių ištraukomis, daromos vonelės. Čia didelio gudrumo nereikia, not E.Šimkūnaitės, pribraukei į kubiluką spyglių, užpylei karšto vandens - merk kojas ir rankas. Smulkiai sukapotų spyglių, pašutintų užsidėti ir tokiose vietose, kurias įmerkti nepatogu: ant peties, klubo, sprando. Šiltai apgaubus palaikyti pusvalandį. Užrišus vaškuotu kailiu (plaukais į išorę), o dabar klijuojate polietileno plėvele, tokį kompresą galite kelias valandas laikyti. Taip pat susmulkintus spyglius  supilti į maišelį iš reto audinio, bet kad kapojai neišlystų.  Pašildytas maišelis lengvai pritvarstomas prie skaudžios vietos - veikimas kompleksinis: mechaninis, šiluminis ir eterinių aliejų.
Pasirišus patogią ant skaudamo sąnario uždėti plono veltinio iškarpą, užpilama lydyto vaško tiek, kad ne tik įsigertų, bet ir kokio milimetro sluoksneliu laikytųsi. Kai vaškas pradeda stingti, sodriai užberiame smulkių kapotų ar maltų spyglių. Štai ir aplikacija. Laikoma iki kelių valandų.
Žiemos šėkas buvo ir gali būti mūsų draugas, tik patys turime būti nuovokūs.
Liaudies medicinoje pušų pumpurų nuoviru gydomas bronchitas reumatas, skatinamas tulžies išsiskyrimas.







Pušies spyglių stiprybės gėrimas

1
4 stiklinės maltų žiemos spyglių;
700 šalto vandens;
1 šaukštelis citrinos sulčių.
Užpilti spyglius šaltu vandeniu, supilti citrinos sultis. Laikyti 3 dienas tamsioje vietoje. Po to perkošti. Gerti po 100 gramų 3 kartus dienoje.

2

2 šaukštai maltų, žiemos metu skintų pušų spyglių;
250 šilto vandens.
Užpilti spyglius šiltu vandeniu. Palaikyti 2-3 valandas tamsoje. Perkošti. Po 15 ml kas 2-3 valandas išgerti. Naudoti anemijos gydymui.

3
5 šaukštai maltų žiemos pušies spyglių;
500 gr vandens.
Virti 10 minučių ant lėtos ugnies. Palikti pastovėti 8-10 valandų. Nukošti. Gauta skystį išgerti per dieną dalimis. Valo organizmą. Ypatingai reikėtų panaudoti žmonėms, gavusiems radiacijos.

Voniai
3stiklinės maltų spyglių;
10 litrų vandens.
5 minutes virti. Vonia veikia raminančiai. Gydo nušalimus, sąnarių ligas, reumatą.
Norint nudažyti audinį gelsvai ruda spalva - tiks pušų spygliai. Mūsų senoliai gražiai nudažydavo audinius, gal ir mes pabandykime. Sėkmės jums.






             NUO SĄNARIŲ SKAUSMŲ- RAKTAŽOLĖS
 
Jeigu turite polinkį sąnarių ligoms arba jau kenčiate skausmus, ilgą laiką gerkite raktažolių arbatą (po dvi stiklines kasdien). Vienai stiklinei arbatos reikia imti du arbatinius šaukštelius džiovintų raktažolių ir pavirinti 8-10 min.; tada nukošti ir pasaldinti medumi. Galima paruošti raktažolių šaknų nuovirą: stiklinei vandens reikės dviejų valgomųjų šaukštų žaliavos. Raktažolėse esantys saponinai neutralizuoja nereikalingą šlapimo rūgštį, kuri dažniausiai aštrių kristalėlių pavidalu kaupiasi sąnariuose ir sukelia labai stiprius skausmus. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriems žmonėms raktažolių preparatai gali sukelti alergiją. Tokiu atveju rekomenduojama gerti dilgėlių arbatą (du valgomuosius šaukštus džiovintų dilgėlių lapų reikia užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 5 min., kad prisitrauktų).

šaltinis - medicinavisiems.lt
valerijonas


 GYDOMOSIOS ŽOLELĖS IŠ GAMTOS


Žolelių gydomosios savybės jau buvo žinomos gilioje senovėje. Ir dabar ne vien liaudiška, bet ir tradicinė medicina neapsieina be vaistažolių, jos įeina į daugelio vaistų sudėtį. Kadangi žolelės auga visai šalia mūsų – miškuose, pievose – galime lengvai jas susirinkti, tai kodėl tuo nepasinaudojus, nepaėmus iš gamtos visa, kas geriausia, ir nepastiprinus savo sveikatos. Reikia tik trupučio žinių ir laiko.
Turbūt dažniausiai tenka matyti pakelėse augančius šalpusnius, dar kokį vieną kitą česnaką užsiauginame. Neretai dažno žinios apie vaistinius augalus tuo ir baigiasi. Vaistažolės – tai ne vien žolelės, į šią sąvoką įeina kur kas daugiau: tai gali būti ir pušų šakelės su spygliais, kankorėžiai, kaštonai, alijošius ir net ąžuolų ar beržų žievė bei sakai. Ir visų šių gėrybių galime lengvai susirinkti patys, tai net nekainuoja. Vaistažolių rinkimui svarbios oro sąlygos, nesvarbu, ar tai būtų čiobrelis, ar medžio žievė. Geriausia rinkti po pietų ir tuomet, kai oras sausas, o dangus giedras, tik šaknis galima ir darganotu oru. Žieves geriausia rinkti pavasarį, pumpurus – žiemą, žiedus – žydėjimo pradžioje, lapus ir žoles – žydėjimo metu, uogas – vos prisirpus. Vaistažolės renkamos nuo kovo iki spalio mėnesio, išskyrus pumpurai renkami žiemą, kai augalui ramybės periodas (tik pušų pumpurai renkami anksti pavasarį).
Apie pavasarines vaistažoles pakalbėsime kituose straipsniuose, o dabar ruduo, artinasi gripas, tad dar galite spėti prisiruošti žiemai vaistažolių atsargų. Svarbiausia pasirinkti vietas, kur nebūtų užterštas oras. Jokiu būdu vaistažolių nerinkite pakelėse, kur važiuoja automobiliai ir jų išmetamieji produktai patenka ant augalų. Rinkitės vandens telkinių pakrantes, miškus, pievas, pelkes, laukus ir krūmus. Tiesa, kai kurių vaistažolių, tokių kaip kmynas, raudonėlis, melisa, valerijonas ir kitų, galima ir užsiauginti. Pastarasis, valerijonas, yra renkamas rugsėjį ir spalį. Vyraujant rudeninėm depresijom, nerimui, užklupus nervinei įtampai, ši vaistažolė tikrai pagelbės. Taip pat valerijonas stabdo viduriavimą, pilvo pūtimą ir skausmą. Panašiomis gydomosiomis savybėmis pasižymi ir didžioji varnalėša. Ji taip pat renkama vėlyvą rudenį. Iš lapų padaryti kompresai gydo įvairiausias odos ligas, dar naikina spuogus ir pleiskanas. Naudojami ir varnalėšos lapai – iš jų spaudžiamos sultys, tačiau svarbiausia dalis yra šaknys. Mūsų daržuose ir soduose gyvenantis augalas, dažniausiai atpažįstamas kaip piktžolė, yra labai puiki vaistažolė – tai paprastasis varputis. Jį taip pat galima rinkti rudenį. Šakniastiebiai gydo įvairiausias kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto ligas. Dažna lapinė daržovė mūsų daržuose yra valgomoji rūgštynė, tačiau iš jos galima pasigaminti ne vien gardžią sriubą, kurioje gausu vitamino C, bet ir vaistą. Iš šaknų pagamintas nuoviras skatina tulžies išsiskyrimą, stabdo viduriavimą, hemorojinį kraujavimą, gydo kai kurias plaučių ligas. Ištisus metus galima rinkti paprastosios pušies šakeles su spygliais, kankorėžius. Visos augalo dalys naudojamos tik išoriškai. Spyglius, užpylus verdančiu vandeniu, galima naudoti kaip eukaliptą – kvėpuoti garais, esant peršalimui, kvėpavimo trakto ligoms. Net iki pat lapkričio mėnesio galima rinkti ir morkas. Ši daržovė turbūt neišvengia nė vieno daržo lysvės, o tai, pasirodo, ir vaistinis augalas. Įdomu, jog naudoti galima ne tik žemėje esančią dalį, bet ir lapus, kurie yra labai maistingi, turi daug organizmui reikalingų naudingųjų medžiagų. Juos ruošti reikia kaip špinatus. Jei kamuoja rėmuo, vidurių pūtimas ar užkietėjimas, – sugriaužkite morką.
Tiesa, naudojant vaistinius augalus taip pat reikia imtis tam tikrų atsargumo priemonių. Jei naudosite kaulažolę, didžiąją ugniažolę, pievinę šilagėlę, kiaulpienę, kmynus ir daugelį kitų, geriau pasikonsultuokite su gydytoju, ar jūsų sveikatos būklei dar labiau nepakenks, mat vienos žolelės sukelia alergines reakcijas, kitos pernelyg skatina viduriavimą, o štai didžioji ugniažolė yra apskritai labai nuodingas augalas, tad vartojamas tik išoriškai.
varnalesa








3 komentarai:

  1. Žolinis tepalas labai padeda ir nuo nudegimų ar alerginių bėrimų.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kai man skauda sąnarius, tai visada skausmą pirmiausia bandau nuimti žolelėmis. Labai gerai padeda krienų lapai.

    AtsakytiPanaikinti